aA
Žaidimais (ne tik kompiuteriniais) domiuosi beveik visą gyvenimą, domėjimasis tapo hobiu, o vėliau ir profesija. Kritiko, apžvalgininko, evangelisto – kaip pavadinsi, taip nepagadinsi. Jei skaičiuočiau metus, galėčiau drąsiai sakyti, kad dirbu su žaidimais apie 20 metų, ir jie man iki šiol neatsibodo, kaip ir nespėja atsibosti daugybė klausimų, kuriuos man užduoda žmonės, išskyrus vieną...
Artūras Rumiancevas (Artūro Morozovo nuotr.)/Lietuvių studijos „Tag of Joy“ kuriamo žaidimo „Crowns and Pawns“ vaizdas.
Artūras Rumiancevas (Artūro Morozovo nuotr.)/Lietuvių studijos „Tag of Joy“ kuriamo žaidimo „Crowns and Pawns“ vaizdas.

... Ar žaidimai kuriami Lietuvoje?

Per tuos du dešimtmečius buvo įvairių klausimų. „Ar žaidimai tikrai sukelia smurto proveržius?“, „Ar žaidžia tik vaikai?“, „Ar žaidžia moterys?“, „Ar žaidimai gali išmokyti ko nors gero?“, „Ar žaidimai apskritai gali būti naudingi?“, „Ar žaidimai yra meno forma?“. Kažkada bijojau, kad būtent šie klausimai lydės mane visą gyvenimą, bet laikas atsakė į juos pats. Šiandien jau visi žinome, o jei nežinome, bent numanome atsakymus į šiuos klausimus, bet į tą vienintelį, į kurį atsakymas yra akivaizdus, regis, atsakymo taip ir neradome.

Taip, Lietuvoje žaidimai kuriami, ir taip, kartais man be proto skaudu, kad mes to nežinome, nevertiname ir tuo nesinaudojame. Todėl leiskite pagrobti keletą minučių jūsų laiko ir paklausti.
Ar žinote, kad...

...šiandien Lietuvoje žaidimus (ar sprendimus žaidimams) kuria gerokai daugiau nei tūkstantis žmonių. Tai viena sparčiausiai augančių industrijų šalyje, su ypač patrauklia atlyginimų mediana. Taip pat tai unikali industrija, vienijanti technologijų ir taikomųjų menų sferas. Ir nors mes vis dar mažai išmanome šią sritį, Lietuvos žaidimų kūrėjų pasiekimai jau senokai pranoksta kitų pramogų industrijų pasiekimus, vertinant tiek auditorijas, tiek ir finansinę reikalo pusę. Tai yra industrija, kuri atsirado, susiformavo ir subrendo pati, iš aistros, be apčiuopiamos valstybinių institucijų ar pačių Lietuvos žaidėjų paramos.

Lietuvių studijos „Tag of Joy“ kuriamo žaidimo „Crowns and Pawns“ vaizdas
Lietuvių studijos „Tag of Joy“ kuriamo žaidimo „Crowns and Pawns“ vaizdas

... Lietuvoje žaidimai kuriami beveik tiek pat laiko, kiek mes galime džiaugtis nepriklausomybe. Tiesa, ankstyvieji kūrėjai ir jų darbai yra nukeliavę užmarštin, tačiau ne viskas. Viena didžiausių ir žinomiausių Lietuvoje veikiančių žaidimų kūrėjų studijų „Nordcurrent“ (anuomet „Ivolgamus“), galima būtų išsireikšti, pradėjo savo veiklą „ant durniaus“. Ne, ne dėl požiūrio, tiesiog vienas pirmųjų studijos kūrinių buvo kompiuterinė kortų žaidimo „Durnius“ versija. Netrukus po to Vilniuje įsikūrusi įmonė pradėjo dirbti su „Nintendo“ – šio tūkstantmečio pradžioje konsolei „Game Boy Advance“ buvo išleistas nuotykių žaidimas „Santa Claus Saves the Earth“.

... „Nordcurrent“ yra viena tų retų Lietuviškų kompanijų, kuriems buvo patikėta dirbti su ypač garsiais pasauliniais prekių ženklais, kuriuos žinome ir atpažįstame – „Barbie“ ir „Shrek“.
... šiandien „Nordcurrent“ savo dėmesį yra sutelkusi į žaidimus išmaniesiems įrenginiams ir turi šimtais milijonų žaidėjų skaičiuojamą auditoriją. Aš pasikartosiu (man regis mes gan dažnai girdime, bet nebandome suvokti): Lietuvoje sukurtus žaidimus kasdien žaidžia milijonai žmonių visame pasaulyje. Šis Lietuvoje pradėtas ir vystomas kūrybinių industrijų verslas turi globalias sutartis su tokiais gigantais kaip „Coca Cola“, jų žaidimus reklamuoja Kardašianų šeimos nariai, o futbolo klubo „FC Barcelona“ žaidėjai yra tapę jų žaidimų veikėjais.

... 2020 metais „Nordcurrent“ žengė ir į žaidimų leidybos verslą, tapdama ne tik seniausia žaidimų kūrimo studija Lietuvoje, bet ir pirmąja žaidimų leidėja, spėjusia išleisti sėkmingą žaidimą asmeniniam kompiuteriui „Ocean‘s Heart“ ir besiruošianti dar kelių darbų startui.

... programinė įranga, kuri naudojama kuriant žaidimus, paprastai vadinama „varikliu“. O vienas geriausių, populiariausių, universaliausių ir labiausiai paplitusių variklių pasaulyje irgi iš dalies yra sukurtas lietuvių. Žinoma, kalbu apie Danijos kompaniją „Unity“ – šiandien milijardais vertinama korporacija, bet kažkada tai buvo nedidelis startuolis, siekęs pakeisti tai, kaip mes suvokiame ir vartojame 3D grafiką. Techninis šio startuolio branduolys buvo Lietuvos talentai. Tomis ankstyvomis dienomis, kai visa „Unity“ komanda tilpo viename kompiuterio ekrane, specialistai iš Lietuvos užėmė bene pusę to ploto. Šiandien „Unity Technologies“ padalinys Lietuvoje turi porą biurų ir pusantro šimto darbuotojų. Žaisdami, kurdami ar vartodami turinį, su „Unity“ kasdien susiduria daugiau nei pustrečio milijardo žmonių.

... „Unity“ nėra vienintelis žaidimų variklis, prie kurio nagus prikišo lietuviai. Mūsų tautiečiai darbavosi ir prie „Frostbite“ variklio, to paties, kuriuo buvo varomi Lietuvoje taip pamėgti „Battlefield“ serijos žaidimai. Vėliau šis variklis buvo pritaikytas platesniam žaidimų spektrui, tad kas kartą įsijungę „FIFA“ ar „Need for Speed“ serijos žaidimą, atminkite, kažkada prie šių žaidimų varikliuko krapštėsi ir mūsiškiai.

... iš Lietuvos išvykę, o kai kurie į ją jau sugrįžę talentai istoriškai dirbo prie daugybės plačiai žinomų kūrinių. Lietuviškų pėdsakų galima rasti kone visur, pradedant tokiais, atrodytų kiekvienam žmogui žinomais studijų pavadinimais, kaip „Rovio“ ar „Supercell“, „Electronic Arts“, „Starbreeze“, „Creative Assembly“, „Codemasters“, „Paradox“ ir daugybe kitų. Ir tai ne tik IT specialistai, kalbu apie pasaulinėje žaidimų rinkoje žinomus ir vertinamus dailininkus, kompozitorius, modeliuotojus ir kitus specialistus.

... daugybę apdovanojimų už žaidimus, tiek žaismo, tiek meninės išraiškos prasme pelniusi studija „Playdead“ taip pat turėjo padalinį Lietuvoje. Kitoje už meninę išraišką ir žaismo gylį vertinamoje studijoje „The Chinese Room“ rinkodarai vadovauja Marijam Didžgalvytė, pasaulinėje žaidimų industrijoje vertinama ir kaip žurnalistė bei aktyvistė, ženkliai prisidėjusi prie žaidimų ir politikos sugretinimo Didžiojoje Britanijoje.

Artūras Rumiancevas (Artūro Morozovo nuotr.)
Artūras Rumiancevas (Artūro Morozovo nuotr.)

... dalis žaidimų kūrėjų savo talentą siūlo kaip paslaugą ar įsidarbindami studijose, bet kartais tautiečiai prie žaidimų kūrimo prisideda ir kitaip. Viena Lietuvoje veikusi 3D grafikos studija paslapčia dalyvavo kuriant tuo metu modernios grafikos fenomenu laikytą pirmąjį „Killzone“ serijos žaidimą. O vienas žymesnių Lietuvos žaidimų industrijos veteranų Aras Pranckevičius pateko į išties meniško, daugybę apdovanojimų pelniusio žaidimo „Firewatch“ titrus, nes padėjo spręsti kūrėjams kilusius iššūkius tiesiog per pažintį „Twitter“ tinkle.

... globaliu fenomenu tapęs „Human: Fall Flat“ žaidimas irgi sukurtas Lietuvoje. Kadaise tai buvo vieno žmogaus projektas, kurio sėkmė yra reikšminga ne tik jo kūrėjui. Dešimtimis milijonų kopijų pasaulyje išplatintas žaidimas yra ir vienas pelningiausių projektų jį pasirinkusių leidėjų portfeliuose. Nė nepaisant to, kad originaliam žaidimui jau suėjo penkeri metai, jis vis dar patenka į geriausiai parduodamų žaidimų topus įvairiose platformose ar valstybėse.

...„Human Fall Flat“ sukūrė vienas žmogus? Tai ne pirma tokia istorija, o žaidimo kūrėjas Tomas Sakalauskas, ne vienintelis pasirinkęs žaidimus kurti vienas. Išmaniųjų įrenginių aušroje jau buvome patraukę pasaulio dėmesį neįpareigojančių ir įtraukiančiu „100 Balls“ žaidimu. Aurimas Garuolis kuriantis tik kiauliškus žaidimus su savuoju „Card Hog“, CEEGA apdovanojimuose Lietuvai pelno geriausio žaidimo išmaniesiems titulą. Metams baigiantis savo naują žaidimą „Craftlands Workshoppe“ išleido ir Arvydas Žemaitis. Taip pat sužinojome, kad anksčiau su puikiuoju „Factorio“ dirbęs Ernestas Norvaišas kartu su „Team 17“ išleis „Sweet Transit“ — čiūčiuojantį miestų statybos ir traukinukų žaidimą.

... klasikiniu žaidimo industrijos simboliu tapęs prekinis ženklas „Atari“ su Lietuva susijęs ne tik tuo, kad mums patinka rūbai su bendrovės logotipu. „Atari“ turi ilgą patirtį su Lietuva: dar prieš keletą metų ši bendrovė užsakinėjo žaidimus vienoje Vilniaus „On5“ studijoje, o šiandien „Atari“ masiškai prikėlinėja savo klasikinius žaidimus naujam gyvenimui ir dalis šių reinkarnacinių projektų yra patikėta Kaune veikiančiai studijai „SneakyBox“.

... vertinant žaidimų mažiausiems rinką, Lietuvos žaidimų kūrėjai yra pelnę visapusišką pripažinimą, ypač vertinant turinį patiems mažiausiems. Lietuvoje šiuo metu veikia net dvi studijos (TutoTOONS ir Pepi Play), bendrai taip pat pasiekiančios kelis šimtus milijonų šeimų visame pasaulyje, dažnai rekomenduojamos tiek „Apple“, tiek „Google“ prekyvietėse kaip saugaus ir kokybiško turinio mažiausiems kūrėjos.

... jei esate „PlayStation“ gerbėjas, tai tikrai girdėjote ir apie vieną pirmųjų naujos kartos konsolei skirtų žaidimų „Returnal“. Bet ar žinote, kad laivas, į kurį grįžtate mirę, taip pat buvo sukurtas lietuvių? Prie šio žaidimo darbavosi kompiuterinės grafikos specialistų įmonė „Fox3D“.

Lietuvių studijos „Tag of Joy“ kuriamo žaidimo „Crowns and Pawns“ vaizdas
Lietuvių studijos „Tag of Joy“ kuriamo žaidimo „Crowns and Pawns“ vaizdas

...mėgstate stalo žaidimus? Puiku, šioje temoje irgi turime puikių tradicijų. Určio Šulinsko žaidimai šeimai jau pelno ne vieną, prestižinį tarptautinį apdovanojimą. Tuo tarpu „Global Game Jam“ metu pradėtas kurti, o vėliau net ir papildomų leidimų sulaukęs žaidimas „Perekūpai“ tavo puikiu pavyzdžiu net keliose sferose. Tai vienas tų retų lietuviškų žaidimų, kuris dar iki išleidimo mobilizavo jo laukiančių fanų būrius, bei ypač talentingai žaisme užkodavo 90-ųjų Lietuvos atmosferą.

... kasmet organizuojamame pasauliniame žaidimų kūrimo hakatone „Global Game Jam“ Lietuva jau keletą metų iš eilės patenka į labai reikšmingą topą. Patenkame į penketuką šalių, kuriose sukuriama daugiausiai žaidimų vienam tūkstančiui gyventojų.

Galėčiau tęsti ir tęsti, bet tikiuosi jau ir šie padriki Lietuvos žaidimų industrijos bei žaidimų kultūros faktai atsako į tą nuobodų klausimą „O ką? Lietuviai moka kurti žaidimus?“, bei paskatins domėtis plačiau.

Kodėl tai svarbu?

Nes palaikymas visuomet svarbus. O ypač tokioje industrijoje kaip žaidimų. Dažnai sakau, kad žaidimų industrija yra globali, bet tai sakau ne tik dėl to, kad juos žaidžia kas trečias planetos gyventojas. Yra ir kita priežastis. Skirtingai nei kitos pramogų industrijos ši industrija yra decentralizuota, joje nėra Holivudo ar Londono atitikmens. Valstybės laiku pastebėjusios ir investavusios į kūrybinį bei techninį potencialą sėkmingai įsilieja į pasaulinę rinką. Tai liudija skirtingi, bet puikūs Suomijos, Švedijos, Prancūzijos, Kanados ar tos pačios Lenkijos pavyzdžiai.

Lietuvos žaidimų kūrėjų pasiekimai yra akivaizdūs ir neginčijami. Lietuvos žaidimų industrija jau netrukus kirs 200 milijonų eurų metinę apyvartą ir tolesnis jos augimas, ko gero, bus gan eksponentiškas dėl augančio užsienio subjektų susidomėjimo. „Unity“ ką tik paskelbė ketinanti samdyti dar daugiau žmonių Lietuvoje, čia veikiantis padalinys augs turės apie 300 darbuotojų. Taip pat į Lietuvą keliasi ar savo biurus čia steigia net kelios Baltarusijos bendrovės. Didžiausia iš jų „Wargaming“ turi potencialo viena pati įdarbinti šimtus specialistų ir tai nebus tik lietuviai – Vilniuje steigiamas tarptautinis padalinys sutrauks čia ekspertus iš viso pasaulio.

Dvejonės dėl mūsų potencialo ar Lietuvos galimybių pasaulinėje žaidimų kūrėjų arenoje mums jau ima atsirūgti. Lietuvoje jau juntama gan akivaizdi darbuotojų stoka, nes kol pašaipiai kvestionuojame savo galimybes, mūsų švietimo ir svajonių sistema buksuoja.

Aš jau nekalbu apie valstybinę politiką, kuri žaidimus akies kraštu pastebi tik dabar, vėlgi, rečiau dėl mūsų pačių nuopelnų, dažniau dėl pritraukiamų investicijų. Iš esmės tai reiškia, kad pramonės šaka, galinti lygiuotis su kitomis nacionalinio pasididžiavimo šakomis (lazeriai, biotechnologijos ir t.t.) bei suplakanti savyje milžinišką ne tik finansinį, bet ir kultūrinį potencialą, vis dar yra kažkur paraštėse.

Ar žinote, kad Lietuvos žaidimų kūrėjai vis dar labai retais atvejais gali pretenduoti į įvairiausių rėmimo fondų dalinamas lėšas, nes žaidimų kūrimas vis dar nėra aiškiai suvokiamas nei kaip meninė saviraiškos forma, nei kaip terpė Lietuviškos kultūros platinimui, nei kaip inovatyvių technologijų segmentas.

Taip, šioje sferoje yra pokyčių, ir mes net turime keletą daug žadančių projektų, kuriamų su Lietuvos kultūros tarybos parama, bet tai vis dar lašas jūroje. Antai vos prieš savaitę Kaunas paskelbė savo prioritetines sritis ir ten yra tiek kinas, tiek sportas, bet nėra žaidimų, nė nepaisant to, kad istoriškai šis miestas turėjo bene didžiausią potencialą tapti Lietuvos žaidimų kūrimo Meka.

Aš jau nekalbu apie anekdotus, kai Lietuvos žaidimų kūrėjai kreipiasi į AGATA tikėdami, kad jie, kaip ir kino ar muzikos kūrėjai gali gauti kompensacijas perskirstant lėšas, gautas už laikmenų mokestį. Be abejo, tokių išmokų kūrėjai negauna, nes žodžio „žaidimai“ paprasčiausiai nėra įstatyme esančios „audiovizualinio kūrinio“ sąvokos išaiškinime.

Įsivaizduokime, jei Lietuvos krepšininkai būtų tokioje situacijoje kaip žaidimų kūrėjai, vargu ar mes išvis turėtume tokį dalyką kaip krepšinis. Kur būtų Lietuvos krepšinis, jei už mūsų krepšininkus sirgtų visur, tik ne čia? Jei nepaisant pasiekimų, pergalių ir kultūrinės reikšmės mes nesigrūstume į arenas, nevestume vaikų į krepšinio mokyklas ir nestatytume aikštelių?

Lietuvoje sukurtus žaidimus šiandien pasaulyje žaidžia ir žino daugiau žmonių, nei Lietuvos krepšinį, kiną ir muziką kartu sudėjus. Jokiu būdu šiuo teiginiu nenoriu sumenkinti kažkieno pasiekimų ar reikšmės, tiesiog konstatuoju faktą tokį, koks jis yra. Taip pat pripažįstu – vargu ar kas iš tų šimtų milijonų žaisdami žino, kad žaidžia lietuvišką žaidimą. Bet, tikiu, kad galime tai pakeisti, jei tik išmoksime didžiuotis tuo ką turime. O išmokę didžiuotis rasime būdų ir paremti, ypač tuos projektus, kurie greta puikios pramogos neštų pasauliui ir žinią apie mus bei mūsų kultūrą. Kaip tai daro fenomenalusis projektas „Angelų Takais“, perkeliantis žmones į virtualius M.K. Čiurlionio pasaulius, ar netrukus pasirodysiantis ir visam pasauliui Vilnių parodysiantis, nuotykių žaidimas „Crowns and Pawns: Kindom of Deceit“.

Pradėkime nuo LT Game Awards

Esu tikras, kad Lietuva ir kiekvienas mūsų daug laimėtume, jei pradėtume tikėti ir domėtis Lietuvos žaidimų industrija. Nebūtinai dėl paramų ar išmokų, nors tokie dalykai savaime skatina jaunų kūrėjų ar kultūriškai reikšmingų projektų atsiradimą, bet bent dėl savo pačių svajonių. Dėl svajonių kurti pasaulinėms auditorijoms, dėl svajonių turėti daugiau orių, gerai apmokamų darbo vietų ne tik IT, bet ir kūrybiniuose sektoriuose, mat žaidimų industrijai reikalingos ir muzikos, ir kino, ir animacijos industrijų patirtys.

Be proto džiugu, kad Lietuvoje atsiranda ir visapusiško palaikymo sulaukia tokios iniciatyvos kaip „Trys Kubai“ ar „Edukraftas“, vienu metu atskleidžiančios žaismo potencialą ugdyme bei mūsų šalies potencialą kuriant „rimtuosius“, galbūt vieną dieną pasaulį pakeisiančius, žaidimus. Tokių projektų dėka, esu tikras, pavyks nudobti ne vieną mūsų švietimo sistemoje gyvenusį baubą ir galbūt vis dar spėti priimti rimčiausia artėjančio dešimtmečio iššūkį – talentų stoką.

Tikiuosi, aukščiau esančios eilutės įkvėps pažvelgti į temą giliau, o jei vis dar nežinote, nuo ko pradėti, tiesiog paraginsiu sekti informaciją (užsisakant Lietuvos Žaidimų Kūrėjų Asociacijos naujienlaiškį, o jei naudojate Steam tarnybą ir lietuviškų žaidimų kuratorių), mat metų pradžioje įvyks net du dideli renginiai. Visų pirma, tai pasaulinė „Global Game Jam“ iniciatyva, kuri tradiciškai vyks ir Lietuvoje, o taip pat apdovanojimai „LT Game Awards“, švęsiantys Lietuvos žaidimų kūrėjų pasiekimus 2021-aisiais. Išsirinkite žaidimą, kuris jums patinka, pažaiskite ir papasakokite apie jį kolegai ar kaimynui, parekomenduokite draugui iš užsienio. Jei naudojate socialinius tinklus, pasekite juose savo mėgstamą kūrėją, jei tokio neturite – raskite.

Jei visi ir kiekvienas bent trumpam „susirgtume“ žaidimais, antras įkyriausias pasaulyje klausimas netrukus bus atsakytas. Na taip, tas kur dažnas klausiate „O tai kada Lietuva sukurs savo „Raganių“?“. Ar tikrai žinome, kad jo dar nesukūrėme?

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(65 žmonės įvertino)
4.1846

Lietuvos kariuomenė žvalgosi į ateities technologijas: ko tikėtis 2040 metais?

Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdybos vadovybės Karybos institutas kartu su Generolo...

Mobiliųjų žaidimų kūrimo užkulisiai: štai kaip sukurti hitą

Skaičiuojama, kad mobiliuosius žaidimus visame pasaulyje 2021 m. žaidė apie 3,5 mlrd. žmonių,...

Delfi Mokslas

Inžinieriai žada išsigelbėjimą kenčiantiems nuo nemigos – tai išmani pagalvė, stebinti galvos padėtį

Miegas yra nepaprastai svarbus mūsų gerai fizinei ir psichinei sveikatai. Vis dėlto daugybei...

Delfi Mokslas

Manote, kad jūsų internetas greitas? Japonai pasiekė rekordą – tai jau sunkiai suvokiamas duomenų perdavimo greitis

Net jeigu namuose naudojatės itin sparčiu internetu , vis tiek iki naujo duomenų perdavimo rekordo...

„Spotify“ pristatė ambicingus augimo planus

Muzikos transliavimo internetu platforma „Spotify“ pristatė ambicingus augimo planus: iki 2030...

Top naujienos

Gyventojai pasidalijo sąskaitomis pasirinkus elektros tiekėją: pamačius dvigubai išaugusią sumą dreba ir rankos, ir kojos (1)

Šią savaitę daugiau kaip 660 tūkst. nepriklausomą elektros tiekėją pasirinkusių Lietuvos...

Delfi PliusAnastasija Fedčenko

Okupuotuose Ukrainos miestuose – siaubą rusų kariams keliantys ženklai

Laikinai rusų pajėgų užimtos Ukrainos teritorijos nepasiduoda, rusų kariams čia visai nesaldu,...

Karštis nesitrauks, bet debesų bus daugiau: kai kur trumpai palis, gali kilti škvalas

Sekmadienio dieną aukšto atmosferos slėgio laukas pasislinks rytų link ir Lietuva išliks jo...

Žiniasklaida: Bučos skerdikai sunaikinti, bet tai dar ne viskas (7)

Iš žiaurumuose Bučoje dalyvavusios 64-osios Rusijos Federacijos atskirosios motorizuotosios...

Ekstremalus šuolis „Karklėje“ jaunuoliui baigėsi nelaimingai: į įvykį atskubėjo medikai

Be skirtingų atlikėjų gausos festivalis „ Karklė “ lankytojams siūlo ir kitų įvairių...

Karybos ekspertas Ždanovas: Rusijos kariuomenės vadovybėje prasidėjo chaosas (6)

Rusijos generolai daro viską, kad tik jų neišsiųstų į karą Ukrainoje , nenori rizikuoti savo...

Atsargos pulkininkas: rusai jau stengiasi iš paskutiniųjų, bet ukrainiečiai turi gerą planą

Britanijos gynybos sekretorius Ben Wallace pareiškė, kad rusų veržimasis Ukrainoje buksuoja ir...

Su vėjeliu: Lietuvos merginų rinktinė – Europos čempionato finale (1)

Lietuvos jaunių merginų (iki 18 metų) rinktinė šeštadienio vakarą Heraklione, Graikijoje,...

Karas Ukrainoje. Zelenskis: tokios radiacijos grėsmės Europai nebuvo net Šaltojo karo laikais

Jungtinių Tautų branduolinės priežiūros tarnybos ekspertai ragina nedelsiant imtis veiksmų...