Konkurencija tarp S. Jobso ir Billo Gateso vyko ne vieną dešimtmetį. Ji baigėsi tuomet, kai vienas iš jų atsisakė verslo ir visą savo laiką skyrė labdaringai veiklai, o kitas buvo įveiktas onkologinės ligos. Ir kovos pabaigoje akivaizdus nugalėtojas buvo B. Gatesas: jo turtas vertinamas 66 mlrd. JAV dolerių. Turtingiausių žmonių sąrašo viršūnę jis pasiekė dar 1995 metais ir nuo to laiko tik retkarčiais bei trumpam užleisdavo šią poziciją. Tokie turtai būnant vienos sėkmingiausių pasaulyje technologijų įmonių įkūrėjų neatrodo toks jau neįtikėtinas. Netgi „Microsoft“ generalinis direktorius Steve'as Ballmeris bei trečiasis bendraįkūrėjis turi 16 ir 15 mlrd. JAV dolerių atitinkamai. O S. Jobso našlė priversta skursti su varganais 11 milijardų...
Bet šių žmonių asmeniniai turtai labai smarkiai skiriasi nuo jų įmonių sėkmingumo. „Microsoft“ vertė nė iš tolo neprilygsta „Apple“.
„Microsoft“ be jokios abejonės yra pelninga įmonė – praėjusį finansinį ketvirtį ji uždirbo 5 mlrd. dolerių, o bendrovės rinkos kapitalizacija yra 260 mlrd. dolerių. Skaičiai iš tiesų įspūdingi. Bet palyginus juos su tuo, ką pateikia „Apple“, jie yra mažučiai: kultinių „iPad“ ir „iPhone“ gamintojai per ketvirtį gavo 8,8 mlrd. dolerių pelno, o o įmonės kapitalizacija yra daugiau nei 400 mlrd. dolerių. Asmeninių kompiuterių pasaulyje saugią poziciją užėmusi „Microsoft“ ilgą laiką net nesistengė patekti į mobiliųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių pasaulį, kuris sukrovė „Apple“ turtus.
Taigi, kodėl „Microsoft“ įkūrėjai yra keleriopai turtingesni net tuomet, kai jie technologijų pasaulyje atsilieka? Pasirodo, šiuo atveju daug įtakos turėjo sėkmė ir atsitiktinumai. O rinka turtus krauna tiems, kurie moka geriau „kalti pinigus“, o ne kuria geresnius produktus, rašo slate.com.
„Microsoft“ įkūrėjai išmintingai pasielgė po pirminio viešojo siūlymo – jie sau pasiliko milžiniškus kiekius bendrovės akcijų, o nuo to laiko jų vertė keleriopai padidėjo. Tuo tarpu S. Jobsas buvo mėtomas ir vėtomas, likimo, didžiąją dalį „Apple“ akcijų jis pardavę tuomet, kai buvo išmestas iš bendrovės. Vėliau jis iš naujo susikrovė gana nemažus turtus 1986 metais įsigydamas kontrolinį „Pixar“ akcijų paketą. Į „Apple“ jis sugrįžo santykinai pigiai – vos už 400 mln. dolerių – parduodamas „Next Software“ akcijas, mainais gaudamas labai jau nedidelę „Apple“ akcijų dalį. Po keleto metų „Apple“ bandė atstatyti teisybę ir norėjo neteisėtai, atgaline data perrašyti jam akcijų opcionus, bet buvo sučiupti tai darant. O po to S. Jobsas susimažino savo atlyginimą iki 1 dolerio per metus.
S. Jobso mirties metu didžiąją dalį jo turtų sudarė „Disney“ akcijos, gautos šiai bendrovei perpirkus „Pixar“ akcijas. Tačiau šie turtai, galima sakyti, nesusiję su S. Jobso įkūrėjo ir ilgamečio vadovo vaidmeniu bendrovėje „Apple“. Netgi gerokai kuklesnės įmonės „Dell“ įkūrėjas ir vadovas Michaelas Dellas galėjo pasigirti storesne pinigine.
Bendrovių „Oracle“ ir „Amazon“ vertės yra panašios. Bet štai „Oracle“ įkūrėjo turtas yra maždaug 20 mlrd. dolerių didesnis nei „Amazon“ įkūrėjo. Šį rezultatą taip pat lėmė užkulisiniai finansiniai susitarimai, o ne pačių įmonių sėkmė rinkoje.
Šių įmonių ir jų vadovų turto vertinimo neatitikimai yra tarsi priminimas, kad pačiame aukščiausiame verslo sluoksnyje ne visi veiksmai yra motyvuojami vien finansais. S. Jobsas grįžo į „Apple“ ne tam, kad uždirbtų daugiau pinigų – jis ir taip buvo gana turtingas, o grįžti sutiko tik todėl, kad norėjo išgelbėti itin sunkius laikus tuomet išgyvenusią bendrovę. Už jį dar turtingesnis S. Ballmeris bendrovėje „Microsoft“ aria kaip jautis ne tam, kad uždirbtų dar vieną ar du milijonus. Žinoma, pinigai yra svarbūs, bet konkurencija tarp šių įmonių yra motyvuojama ne tik storesne pinigine – tai yra konkurencija dėl šlovės, prestižo ir galimybės kurti pasaulio technologijų ateitį.
