Anot M. Šivicko, šią Kultūros ministerijos iniciatyvą operatoriai noriai palaikė ir sutiko artimiausiu metu vartotojams pateikti informaciją, kuriuo telefonu bus galima rašyti lietuviškus SMS, o kuriuo – ne. „Taip žmonės galbūt bus paskatinti rinktis vieną ar kitą telefoną būtent dėl šios galimybės“, - svarstė M. Šivickas.

Anot jo, neseniai pasirodžiusi informacija, kad žinutės su lietuviškais rašmenimis yra brangesnės, klaidina. „Problema ta, kad su lotyniškais rašmenimis galime rašyti žinutę, kurioje yra 160 simbolių, tačiau įrašius lietuvišką simbolį, ženklų limitas sumažėja iki 70. Tačiau operatoriai pastaruoju metu siūlo visokių planų, kuriuose reikia mokėti ne už kiekvieną žinutę atskirai, o už jų limitą“, - teigė ministro patarėjas.

Kita vertus, oficiali statistika rodo, kad žinučių, kurios dėl per didelio simbolių skaičiaus yra skaidomos, išsiunčiama vos 0,5 proc. Tai rodo, anot pašnekovo, kad žmonės įpratę rašyti labai trumpas žinutes.

Statistikos, kiek vartotojų rašo lietuviškais rašmenimis, nėra. Įstatymai draudžia tikrinti žinučių turinį.

„Kuo toliau, tuo labiau elektroninės komunikacijos priemonės tobulėja, o žmonės vis dažniau bendrauja elektroninėje erdvėje. Čia įsigali ne tik rašmenys be lietuviškų raidžių, bet ir specifinis žargonas bei trumpiniai, - svarstė pašnekovas. – Mes esame maža tauta. Ir jei neliks kalbos, neliks ir mūsų. Todėl žmonės turėtų jaustis patriotais. Netingėkime pamaigyti klaviatūros mygtukų“.

Tiesa, operatoriai teigia, kad keblumų dėl lietuviškų raidžių mobiliuose telefonuose kils ir ateityje. Apie 2010 m. visoje Europos Sąjungoje išpopuliarės atlenkiami mobilūs telefonai, kuriuose pateikiama visa raidžių klaviatūra, tačiau joje bus tik standartiniai rašmenys. Juos keisti bus galima tik operacinių sistemų pagalba, tačiau šių sistemų yra apie 30 ir ne visos tarpusavyje dera.

Tuo tarpu psichologai pastebi, kad bendraudami SMS žinutėmis, paaugliai praranda sugebėjimą bendrauti gyvai. Kadangi žinučių leksika ir gramatika labai supaprastinama, skurdėja jų kalba. Vaikai nebemoka reikšti savo minčių.

Bendraudamas telefonu nematai žmogaus reakcijos, todėl taip bendrauti daug paprasčiau. Jeigu nenori – gali neatsakyti. Todėl ilgainiui bendravimas su visais aplinkiniais tampa paviršutiniškas.

Taip pat nuolatinis žinučių laukimas vaikams yra labai didelis psichologinis krūvis, kuris juos vargina ir neišvengiamai veikia jų gyvenimo kokybę bei mokslo rezultatus.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją