Dr. B. Davari teigimu, kasdien sukuriami didžiuliai informacijos kiekiai atveria neribotas galimybes – tiesa, tik įveikus jų perdavimo, kaupimo ir analizės iššūkius. IBM šią problemą sprendžia keliais skirtingais lygmenimis.
Kad nuolat augantis duomenų kiekis neužkimštų serverių nenaudinga informacija, itin svarbu atsirinkti, kuri informacija yra reikalinga, o kurios galima nekaupti. Šį iššūkį galima įveikti sukuriant sistemą, gebančią savarankiškai įvertinti informacijos svarbą. Tokiu atveju į duomenų saugyklas jau nebūtų siunčiami dideli nereikalingos informacijos kiekiai, ir taip būtų taupomi tiek duomenų perdavimo, tiek kaupimo pajėgumai. Tačiau ko reikia, norint sukurti tokią sistemą?
Dr. B. Davari pasakoja apie įžymųjį IBM superkompiuterį „Watson“, kuris išgarsėjo, intelektiniame televizijos žaidime nugalėjęs du pripažintus žaidimo meistrus. „Watson“ geba ne tik suprasti balsu pateikiamas komandas, įsiminti reikiamą informaciją ir ją itin sparčiai apdoroti, bet ir mokytis, papildydamas savo žinių ir analizės galimybes. Toks superkompiuteris tikrai galėtų atsirinkti, kuri jam pateikiama informacija yra naudinga, o kuri – ne. Visa bėda, kad superkompiuteriai yra dideli, grėmėzdiški, lėti ir naudoja daug energijos.
Išeitis? Mažas ir ekonomiškas superkompiuteris. Čia nemažą efektą suteiktų technologijų miniatiūrizacija – mažesni atstumai tarp skirtingų kompiuterio komponentų leidžia ženkliai padidinti viso kompiuterio darbo spartą. Vis dėlto kompiuterio greitį labiausiai nulemia jo procesoriaus sparta.
Per dešimtmetį šiuolaikinių procesorių sparta padidėjo beveik tūkstantį kartų, tačiau pastaraisiais metais procesorių greitis nebeauga taip, kaip to reikalauja besikeičianti situacija, mat dabar naudojamos technologijos jau beveik pasiekė savo galimybių ribą. Dr. B. Davari ir jo komanda kaip tik ir dirba su naujausiomis procesorių technologijomis ir eksperimentuoja su skirtingų medžiagų bei skirtingų veikimo principų procesoriais, rašoma pranešime spaudai.
„Anglies nanovamzdelių procesoriai – jau nebe mokslinė fantastika, o realybė,“ – šypsosi pranešėjas. Ir prasitaria, kad IBM jau sukūrė veikiantį kvantinio procesoriaus prototipą. Jo patikimumas, tiesa, kol kas nedidelis – jis esąs itin jautrus ir geriausiai veikia tik visiškai izoliuotas nuo elektromagnetinių trikdžių ir esant itin žemai beveik -0°K (-273,15 °C) temperatūrai. Vienok jau po kelerių ar keliolikos metų ši technologija galėtų būti plačiai taikoma, ir kompiuteriai peršoks į visiškai kitą spartos ir gebėjimo mokytis bei sąveikauti lygį.
„Lietuvos studentai – labai smalsūs ir aktyvūs. Jie domisi ne tik savo dalyko technologijomis, bet ir paralelinėmis disciplinomis, tad užduoda taiklius, reikalo esmę įžvalgiai atskleidžiančius klausimus.“, – girdamas Vilniaus Universiteto studentus po paskaitos vykusia diskusija džiaugiasi IBM viceprezidentas.
„Esame ant didelių technologinių permainų slenksčio“, – sako dr. Linas Bukauskas,Vilniaus Universiteto Matematikos ir informacijos fakulteto informacinių technologijų prodekanas. „Viliuosi, kad šis susitikimas su išties neeiline taikomojo mokslo asmenybe paskatins studentus dar aktyviau išnaudoti tas galimybes, kurias jau šiandien teikia Universitetas.“
