Bendrabučio kambaryje 2004 m. startavęs „Facebook“ netrukus ėmė plėstis ir it virusas skverbėsi iš vieno studentų miestelio į kitą, iš vieno bendrabučio kambario į kitą, kol galop apėmė visą Žemės rutulį. Ar tai buvo atsitiktinė sėkmė? O gal atkaklus darbas sukandus dantis? Gausybė analitikų ir ekspertų vis pranašavo „Facebook“ pabaigą, ir vis nesėkmingai. Pirmasis apie „Facebook“ tinklą (kaip tokį) užsiminė Harvardo universiteto studentų laikraštis „The Harvard Crimson“. Prabėgus mėnesiui po socialinio tinklo starto jame buvo rašoma: „Kolumbijos universitetas jau turi panašų tinklą ir panašią bendruomenę, taip pat papildomų funkcijų, kurių neturi thefacebook.com.“
Vėliau neva viską žinančių kritikų tik daugėjo. 2012 m. Ericas Jacksonas, „Ironfire Capital“ įkūrėjas, spėjo, kad „Facebook“ išnyks po penkerių ar aštuonerių metų, nes jam bus sunku tapti patogia ir naudinga programėle išmaniajame telefone. 2013 m. pradžioje leidinys „The Guardian“ skelbė, kad „socialinis tinklas – tik išnaša įraše enciklopedijoje apie internetą“. „Facebook“ pirminis viešas siūlymas nebuvo pritrenkiantis, o vėliau kritusi socialinio tinklo akcijų vertė tarsi skelbė, kad milijono žmonių kasdien naudojamas „Facebook“ išties pervertintas ir nėra vertas 100 mlrd. JAV dolerių.
Konglomeratas
Bet jie visi klydo. „Facebook“ akcijų kaina atsigavo ir jis lyg niekur nieko gyvuoja toliau, be to, dar ir superka savo tiesioginius konkurentus. Naujausias pirkinys, kainavęs 16 mlrd. JAV dolerių (galutinė kaina svyruos, nes pinigais duodami 4 mlrd. JAV dolerių, o visa kita – „Facebook“ akcijomis), – programėlė „WhatsApp“, skirta keistis žinutėmis ir turinti apie 450 mln. aktyvių vartotojų kiekvieną mėnesį.
Kai M. Zuckerbergas sako, kad nori „sujungti visus pasaulio žmones“, tai reikia suprasti pažodžiui: jis nori tiesiogiai valdyti (vadinasi, įsigyti) visas žmonių tarpusavio bendravimo priemones, tai yra tapti komunikacijos magnatu. Taigi jo rankose – ne tik pasaulyje populiariausias socialinis tinklas, kuriame informacija ir nuotraukomis galite dalytis su visais, bet nuo šiol ir didžiausias pasaulyje privatus socialinis tinklas „WhatsApp“, kuriame kasdien pirmyn ir atgal keliauja apie 1 mlrd. nuotraukų, 200 mln. balso pranešimų ir 30 mlrd. trumpųjų žinučių.
Šis pirkinys „Facebook“ naudingas dar ir tuo, kad „WhatsApp“ labai populiarus ten, kur „Facebook“ ne toks populiarus, tad leis užkaišyti skyles ir tapti savotišku konglomeratu – panašiai kaip bendrovė „Disney“, kuriai priklauso daug populiarių prekių ženklų, skirtų skirtingoms auditorijoms ir demografinėms grupėms.
„Facebook“, kitaip nei „Microsoft“, nenužudo nė vieno savo pirkinio, tai yra leidžia jiems visiems veikti, o pats sau stebi, kuris pirkinys užaugs didžiausias. „Facebook“ net nekeičia veiklos modelio. Štai „Instagram“ buvo nemokama – tokia ir liko. O „WhatsApp“ netapo nemokama, tad ir toliau kainuos 1 JAV dolerį per metus.
Dešimtmetis įveiktas
Išgyventi dešimt metų informacinių technologijų bendrovei – sudėtingas uždavinys, nes jos arba pačios išstimpa, arba jas išgaudo didesnės žuvys. „Facebook“ turi 1,2 mlrd. aktyvių vartotojų – daugiau nei visi kiti socialiniai tinklai, kartu sudėjus. Jis taip pat netoli nuo 1 mlrd. vartotojų, prie tinklo besijungiančių per mobiliuosius įrenginius.
Tad ar „Facebook“ jau pakankamai didelis, kad nepražūtų? Juk jis šiaip ar taip nužudė dalį konkurentų, atsiradusių po jo: itin sėkmingai startavusią „Diaspora“, „AnyBeat“, kuris vietoj vardų ir pavardžių leido naudoti pseudonimus, „College Tonight“ ir t. t. Lygiai taip pat jis palengva žudo „Google+“, kuris galų gale veikiausiai liks tik kaip priemonė prisijungti prie „YouTube“ ir komentuoti.
Būti sėkmingam internete nereiškia būti sėkmingam išmaniuosiuose įrenginiuose. Didžiausią grėsmę „Facebook“ jautė ne iš kitų į jį panašių socialinių tinklų, bet iš programėlių, kurias pagimdė startuoliai, prisitaikę prie išmaniųjų telefonų amžiaus. Būtent dėl negebėjimo virsti išties mobiliu „Facebook“ buvo labiausiai kritikuojamas. Tad „WhatsApp“ garantuos, kad per keletą ateinančių metų šioje srityje neatsirastų jokio reikšmingo konkurento. Šiandien išmaniųjų įrenginių yra maždaug 1,5 mlrd., o 2017-aisiais jų bus jau apie 2,5 milijardo.
„Facebook“ ateitis?
Kiekviena imperija suyra arba yra suardoma. Kiekvienam karaliui ateina metas mirti. Kadaise paieškos srityje karaliavusi „Alta Vista“ buvo pakeista „Google“ ir niekas jos neprisimena. Ar „Facebook“ sulauks 2024-ųjų?
Neseniai du Prinstono universiteto (JAV) doktorantai paskelbė, kad pritaikę matematinius modelius nustatė, jog „Facebook“ – tai tarsi infekcinė liga, kurios sergamumas pats didžiausias prieš ją sustabdant. Jie teigia, kad iki 2017 m. „Facebook“ neteks net 80 proc. vartotojų. Pats socialinis tinklas pritaikė tuos pačius skaičiavimo metodus (jie paremti užklausų paieškos sistemose tyrimu) ir juokdamasis pasidalijo naujienomis, kad, remiantis skaičiavimu, neliks ir paties Prinstono universiteto bei deguonies, nes su tuo susiję raktiniai žodžiai į paieškos sistemą įvedami vis rečiau.
Bet ar net ir 80 proc. vartotojų netekęs socialinis tinklas galėtų gyvuoti toliau? Žinoma, kad taip. O tai kuo puikiausiai įrodo šimtai tūkstančių nišinių tinklų, tokių kaip one.lt, ieskok.lt ir pan. Juk niekas nedraudžia „Facebook“, turinčiam tiek pinigų sąskaitoje, ne tik socialinį tinklą tobulinti, bet ir užsiimti papildomomis veiklomis, kaip tai daro „Google“.
Žiniasklaidos grupė ar technologijų gamintoja?
Lygiai taip pat galima neapsiriboti vien tekstiniu turiniu. „YouTube“ pavyzdys rodo, kad jei nagingiems žmonėms duodi tinkamus įrankius, jie gali daryti stebuklus. Jei „Facebook“ panorėtų tapti platforma internetiniams televizijos projektams ir turiniui kurti (kulinarijos, juokų, apžvalgų ir t. t.), jis tai galėtų lengvai padaryti ir veikiausiai darys ateinančius dešimt metų. Taip pat „Facebook“ gali ir pats kurti laidas, televizijos projektus ar net serialus ir visiems juos rodyti. Juk „Amazon“ iš dalies jau daro tą patį. O „Netflix“ įrodė, kad vien tik internetui skirtas serialas „Kortų namelis“ (House of Cards) gali būti puiki mintis. „Vaikščiojantys negyvėliai“ (The Walking Dead), „Bręstantis blogis“ (Breaking Bad), „Sostų žaidimai“ (Game of Thrones) – ne ką prastesnio lygio serialus gali kepti ir „Facebook“, o rodyti tik ištikimiausiems vartotojams.
Kitas kelias – kurti įrenginius, kuriuose veiks „Facebook“, ir ne tik. Niekas prieš dešimt metų nebūtų pamanęs, kad „Google“ kurs įrenginius ir kaip ir „Amazon“ prekiaus savos pagamintais planšetiniais kompiuteriais. „Facebook“ turi lėšų tiek žinomesniam išmaniųjų įrenginių gamintojui įsigyti (nusipirkti „HTC“ ar pan.), tiek pradėti nuo nulio ir sukurti ką nors unikalaus.
Atvirai kalbant, gal „Facebook“ jau ir nesuspėjo į išmaniųjų telefonų ir planšečių traukinį, nes kautis su „Google“, „Apple“, „Samsung“ ir kitais būtų per sunku, bet į stotį kaip tik atvyksta dėvimieji kompiuteriai. Išmanieji laikrodžiai ir išmanieji akiniai prekybos vietose – jau šiandien, o visų dėmesio centre – metų pabaigoje ar kitų metų pradžioje. Jei „Apple“, „Microsoft“ ir „Google“ nepavyks sudominti masių, tai galėtų padaryti „Facebook“.
Juk jei „Facebook“ išmanieji akiniai gatvėje galėtų identifikuoti bet kurį žmogų ir parodyti jums jo vardą ir pavardę, o patikusiai merginai – akimirksniu nusiųsti žinutę ir užsakyti gėlių („Atsiprašau, panele Giedre, šios gėlės štai nuo ten stovinčio vaikino“), vargu ar kam nors reikėtų „Google“ akinių, kad pasitikrintų paštą ar pažiūrėtų „YouTube“ vaizdelį.
Lygiai taip pat su išmaniuoju laikrodžiu. Šiandieniai gali pasigirti labai mažu funkcionalumu ir dažniausiai apsiriboja pranešimų rodymu ar fotografavimu. Bet daug vartotojų turintis socialinis tinklas tikrai gali sugalvoti ką nors įdomaus: užuot apsikeitus vizitinėmis kortelėmis suglaudžiami laikrodžiai, vos atėjus į naują kavinę išmanioji apyrankė pakviečia jos savininko draugus ir t. t.
