JAV kibernetinės erdvės sergėtojai turėtų būti įsiutę – lyg tyčia, tuo pačiu metu liovėsi galiojęs įstatymas, leidęs kibernetinėje erdvėje sekti milijonus amerikiečių, kurie net nėra susiję su terorizmu, o JAV valdžia jau kurį laiką skelbia, kad stiprus šifravimas yra grėsmė saugumui.
Užšifruotų duomenų perskaityti neįmanoma iš esmės niekam, išskyrus asmenį, kuris turi iššifravimo raktą.
Interneto naudotojams tokia „Facebook“ galimybė tarsi ir naudinga norint apsaugoti savo jautrų internetinį bendravimą su kitais žmonėmis. Bet tuo pačiu tai yra ir potenciali grėsmė saugumui – valdžios atstovams šifruoti duomenys yra beverčiai net ir tuo atveju, jeigu gaunamas teismo orderis.
Po to, kai prieš keletą metų Edwardas Snowdenas atskleidė JAV Nacionalinės saugumo agentūros NSA vykdomo šnipinėjimo mastą, didžiosios technologijų bendrovės pradėjo stiprinti šifravimo priemones savo produktuose.
Dėl to tarp teisėsaugininkų ir verslininkų pradėjo didėti įtampa – pirmieji bijo, kad taip praras galimybę gauti itin svarbius įrodymus. Štai „Apple“ paskelbus, kad „iOS“ operacinėje sistemoje bus įdiegtos stiprios duomenų šifravimo priemonės, vienas JAV policijos pareigūnas tikino, kad „iPhone“ taps „mėgstamiausiu pedofilų telefonu“. Nors „Apple“ ginasi, kad vartotojų privatumo saugojimas yra itin svarbus, o bendrovės vadovas Timas Cookas tikino, kad jo įmonė niekada su jokios šalies valdžia nesitarė į savo produktus ar paslaugas „įstatyti galines duris“ (angl. backdoor). Ir pažadėjo, kad niekada to nedarys.
„Facebook“ savo vartotojams jau anksčiau siūlė naudotis savo tinklo „Tor“ versija, prieinamą per specialią naudotojų privatumą saugančią „Tor“ naršyklę. O dabar prie privatumą didinančių priemonių prisijungė ir pasiūlymas į savo paskyros aprašymą įtraukti savo „viešąjį raktą“, kuriuo pasinaudoję draugai galėtų rašyti jiems šifruotas žinutes.
Viešieji raktai yra priemonė, taikoma populiariausiuose šifravimo produktuose. Kiekvienas naudotojas turi savo viešąjį ir privatų raktą – viešuoju laisvai dalijamasi, o privatusis saugomas nuo visų. Žinutės užšifruojamos naudojantis tos žinutės gavėjo viešuoju raktu, o iššifruoti jas galima tik turint privatų raktą.
Be to, „Facebook“ siūlo vartotojams pasirinkti iš šio socialinio tinklo gauti elektroninio pašto pranešimus šifruotu pavidalu. Jei koks nors smalsuolis gautų prieigą prie tokių laiškų gavėjo el. pašto dėžutės, žinučių iš „Facebook“ jis be privataus rakto perskaityti negalėtų.
Be šifravimo priemonių, socialinis tinklas naudotojus nukreipia į svetainę, kurioje išsamiai paaiškinama kaip naudotis šifravimo priemonėmis, kaip jas įdiegti savo kompiuteryje.
Naujoji „Facebook“ praktika tiesiogiai kertasi su JAV (ir ne tik JAV) valdžios norais. Štai, nors JAV prezidentas Barackas Obama atvirai nesiūlė uždrausti šifravimo, jis pasisako už galimybę gauti prieigą prie svetimų duomenų bet kada, kai tik valdžiai to prireikia bei ketina įstatymų leidėjų prašyti peržiūrėti 1994 metų įstatymą, pagal kurį telekomunikacijų bendrovės turi užtikrinti valdžiai prieigą prie įtariamų asmenų duomenų, kas iš esmės reikštų, kad įstatymas reikalautų į IT produktus diegti „backdoorus“.
Saugumo ekspertai tikina, kad tai būtų labai pavojinga praktika, mat slapta prieiga susilpnintų bet kokio šifravimo produkto saugumą, padidintų jo pažeidžiamumą iš nusikaltėlių pusės. „Nėra tokių galinių durų, kuriomis pasinaudoti galėtų tik geriečiai“, – rašo privatumo aktyvistas Cory Doctorow.
Ir jeigu amerikietiška praktika atrodo nedraugiška paprastiems vartotojams, tai europiečiai ketina imtis dar drastiškesnių žingsnių: Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas savo kalboje prieš rinkimus paskelbė, kad planuoja stiprų duomenų šifravimą paskelbti neteisėtu.
Kovą „Europol“ vadovas Robas Wainwrightas taip pat skelbė, kad susirašinėjimo platformos, kurių teisėsaugos tarnybos negali stebėti, nes nesugeba iššifruoti žinučių, „tapo turbūt didžiausia bėda policijai ir saugumo tarnyboms, kurios užsiima teroristinių grėsmių šalinimu“.
