aA
Kaip reaguotumėte, jei per vieną dieną sugebėtumėte „Uber“ paslaugomis pasinaudoti Lisabonoje, apsipirkti Švedijoje bei Jungtinėse Amerikos Valstijose ir net tris kartus užsisakyti „Netflix“ prenumeratą? Būtent tai nutiko Sigitui, kuris tą dieną buvo Vilniuje. Vyras DELFI pasakoja, kad visa ši košė užvirė viešint Peru.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Būdamas Peru padarė lemtingą klaidą

Sigitas (pavardė redakcijai žinoma – DELFI) pasakoja, kad vieną dieną nusprendė už pirkinius atsiskaityti kreditine kortele ir to padaryti nepavyko. „Pasižiūrėjau per internetinį banką, kodėl mano kortelė neveikia ir pamačiau, kad už maždaug 200 eurų yra atlikta mokėjimų. Pradėjau žiūrėti, kur aš čia galėjau išleisti tuos pinigus. Tai tris kartus nusipirkau „Netflix“ prenumeratą, pasivažinėjau su „Uber“ Lisabonoje, nuėjau į kino teatrą ir dar kažką nusipirkau per vieną dieną.

Bankas, pamatęs tokius mokėjimus, iškart užblokavo kortelę. Paskambinau į banką ir paklausiau, kas čia nutiko, nes fiziškai negalėjau atlikti visų tų veiksmų, nes buvau Vilniuje, o pirkimai vyko visame pasaulyje. Supranti, kad esi apvogtas, tai nėra smagu“ , – pasakoja Sigitas.

Sukčiai sugebėjo išleisti 232 eurus ir 75 centus. Pašnekovas tikina, kad visus pinigus bankas jam grąžino.

Pasiteiravus, kaip kreditine kortele galėjo pasinaudoti vagys, vyras tikina, kad pusę metų prieš šias netikėtas bankines operacijas, jis viešėjo Peru ir ten padarė lemtingą klaidą. Anot jo, vienoje kavinėje Sigitas padavėjui leido jo kreditinę kortelę nusinešti iki kortelių skaitytuvo. Pašnekovas mano, kad būtent tada jo kortelė buvo nufotografuota iš abiejų pusių ir taip vagys sužinojo kortelės numerį, CVV kodą bei vardą ir pavardę.

Dėl lemtingos klaidos vilnietis pakliuvo sukčiams į nagus: paslaptingas operacijas pastebėjo tik po pusmečio
© Shutterstock

„Duomenys parduodami, kažkas juos nusiperka. Jie atlieka smulkius pirkimus ir stebi, ar gali padaryti ir didesnį pirkimą“ , – sako vilnietis. Būtent tai ir matosi Sigito pasidalintame išraše. Vagys sugebėjo atlikti 11 pirkimų: mažiausias buvo už 2 eurus ir 54 centus, o didžiausias – už 91 eurą.

Šiandien vyras turi visiems patarimą: jokiu būdu neleiskite kažkam kažkur nešti jūsų mokėjimo kortelę, net jei ir teks dėl to pabūti įkyriam ir nemandagiam.

Ne vienas būdas pasisavinti mokėjimo kortelių duomenis

Kaip DELFI teigia „Swedbank“ Debeto kortelių produkto vadovas Baltijos šalims Giedrius Pikturna, vienas iš būdų, kaip nusikaltėliai pavagia banko kortelių duomenis yra būtent pačios kortelės abiejų pusių nufilmavimas arba nufotografavimas.

Giedrius Pikturna
Giedrius Pikturna
© Asmeninio albumo nuotr.

Jis pastebi, kad seniau buvo paplitęs ir dar vienas vagystės būdas: prie terminalų ar bankomatų būdavo pritvirtinami įrenginiai, kurie nuskaito dalį banko kortelės duomenų. „Bet tai šiais laikais rečiau pasitaikantis variantas, nes jis yra susijęs su magnetinio takelio nuskaitymu. Europos Sąjungoje dabar visos operacijos yra atliekamos su lusto pagalba, tad šis būdas gali būti panaudojamas tik tose pasaulio dalyse, kuriose dar naudojamas magnetinis takelis“, – sako G. Pikturna.

Savo ruožtu Lietuvos kriminalinės policijos biuro atstovai teigia, kad dažniausiai mokėjimo kortelių duomenys neteisėtai užvaldomi apsiperkant nepatikimose elektroninėse parduotuvėse. „Dar naudojamas taip vadinamas „fišingas“ (angl. phishing - password fishing) – sukčiavimo forma, kuria apgaulės būdu – naudojant klaidinančias internetines nuorodas, adresus ir fiktyvias interneto svetaines, labai panašias į originalias, išviliojami asmens tapatybės ir kiti konfidencialūs duomenys – mokėjimo kortelių duomenys, prisijungimo prie internetinės bankininkystės kodai ir kt.

Taip pat piktavaliai gali panaudoti kompiuterinius „virusus“, kuriais užkrėtus aukų kompiuterius ar išmaniuosius telefonus, jie įgyja galimybę neteisėtai prisijungti ir valdyti, slapta stebėti ir perimti informaciją, taip pat ir tą, kuria naudojamasi finansiniams atsiskaitymams elektroninėje erdvėje atlikti“ , – teigia Lietuvos kriminalinės policijos biuro atstovai.

Anot jų, atvejai, kai piktavališkai yra naudojamasi kito žmogaus kreditine/debetine kortele nusikalstamumo struktūroje Lietuvoje nėra labai dažni. Jų duomenimis, tokios nusikalstamos veikos sudaro apie 1,5 proc. visų registruojamų nusikalstamų veikų.

Dėl lemtingos klaidos vilnietis pakliuvo sukčiams į nagus: paslaptingas operacijas pastebėjo tik po pusmečio
© DELFI / Karolina Pansevič

Pasiteiravus, ar žinoma, kiek maždaug per metus būna pradėta tokių ikiteisminių tyrimų ir kiek jų būna išaiškinta, policijos atstovai teigia, kad 2018 m. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 215 straipsnį „Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas“ buvo pradėti 708 ikiteisminiai tyrimai. Ištirti 559 ikiteisminiai tyrimai. Per 2019 m. 8 mėn. pradėtas 531 ikiteisminis tyrimas, ištirti 322 ikiteisminiai tyrimai.

Svarbi kiekviena sekundė

G. Pikturna taip pat teigia, kad tai nėra dažnas reiškinys, tačiau bankui tai tikrai nėra kažkas netikėto.

Jei jau pamatėte, kad jūsų kredo ar debeto kortele buvo atlikti mokėjimai, kurių jūs patys nepatvirtinote, G. Pikturna teigia, kad kuo skubiau reikia užblokuoti banko kortelę. „Kai tik užblokuojate kortelę, jokių pirkimų atlikti nebegalima. Tai pats pirmas dalykas, ką turi padaryti klientas. Tai galima padaryti interneto banke arba „Swedbank“programėlėje, jei ją turite telefone“, – sako specialistas.

G. Pikturna taip pat pataria programėlėje įsijungti pranešimus: šie ateitų į jūsų telefoną kiekvieną kartą, kai yra atliekamas atsiskaitymas jūsų bankine kortele. Anot specialisto, galite pats pasirinkti, nuo kokios sumos turėtų jums ateiti pranešimas: ar nuo 5 eurų, ar nuo 50 eurų ir t.t.

„Net jei retai tikrinate savo kortelės išrašą, įvykus neteisėtai operacijai, gautumėte pranešimą: įvyko apsipirkimas Ispanijoje“, – sako G. Pikturna ir pabrėžia, kad jei savo istorija pasidalinęs Sigitas būtų pasirinkęs šią galimybę, iškart būtų sužinojęs apie neteisėtus pirkimus ir būtų galėjęs blokuoti savo kredito kortelę. Tokiu atveju, teigia specialistas, nebūtų įvykęs nei antras, nei trečias pirkimas.

„Tokius apsisaugojimo veiksmus gali atlikti pats klientas. Tai padaręs, jis gali jaustis saugiau, nes jis žino, kad jei kažkas įvyks – bus iškart informuotas. Nebus taip, kad apie neteisėtas transakcijas sužinos po dviejų savaičių“, – sako G. Pikturna.

Dėl lemtingos klaidos vilnietis pakliuvo sukčiams į nagus: paslaptingas operacijas pastebėjo tik po pusmečio
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Pašnekovas teigia, kad šiandien jau nėra populiaru į banko filialą vykti dėl kortelės užblokavimo. Tačiau jis pastebi, kad klientai nelaimės atveju dažniausiai skambina į banką. „Tai tikriausiai pirmas dalykas, kuris klientams šauna į galvą. Skambinimas nėra blogai, bet kartais tenka palaukti. Tos sekundės ar minutės yra svarbios – per tą laiką gali būti, kad įvyks dar viena operacija. Dėl to mes klientams rekomenduojame patiems užblokuoti korteles kuo greičiau. O greičiausias būdas – programėlė. Prisijungi ir iš karto užblokuoji kortelę“, – tikina G. Pikturna.

Tačiau ką daryti, jei jau tapai nusikaltėlių auka? G. Pikturna nuramina sakydamas, kad klientui pateikus pretenziją, kurioje jis nurodo, kuriuos mokėjimus atliko ne jis pats, prarastos lėšos dažniausiai yra grąžinamos. Pašnekovas tikina, kad bankas per 24 valandas grąžina kliento pretenzijoje nurodytas sumas ir toliau vykdo neteisėtų operacijų tyrimą. Tačiau galutinio sprendimo dažniausiai tenka palaukti apie mėnesį.

Anot pašnekovo, nusikaltėliai pirmiausia bando kortele pasinaudoti, atsiskaitydami už nebrangius pirkinius – tokiu būdu jie pasitikrina, ar kortelė jau nėra užblokuota. „Pirmos kelios operacijos gali būti mažesnės, o vėliau jie bando didinti sumą, kad sužinotų, kiek gali išleisti“, – teigia „Swedbank“ atstovas.

Yra būdų, kaip apsisaugoti

O kaipgi apsaugoti savo banko kortelės duomenis, kad jie nepatektų piktavaliams į rankas? G. Pikturna sako, kad, pirmiausia, atsiskaitant kortele niekada nereikėtų kitam žmogui duoti ją kažkur nusinešti. „Tačiau nusikaltėliai turi savų būdų ir kiekvienoje situacijoje nuo jų apsisaugoti negali. Labiau akcentuočiau tai, kad klientai turėtų labiau stebėti sąskaitos likutį ar žinoti, koks jis yra ir koks jis turėtų būti, dažniau jį patikrinti. Galima tai padaryti programėlėje, kaip ir minėjau: nusistatyti, kad gautumėte pranešimus apie atliktas operacijas, žinoti, kad yra galimybė iškart blokuoti kortelę.

Kalbant apie bekontakčius atsiskaitymus, tai mūsų banko politika yra tokia, kad mes sakome klientui: jeigu praradai kortelę, kai tik tai pastebi tai, stenkis ją kuo greičiau blokuoti. Tai yra pagrindinis dalykas. Aišku, su bekontakčio atsiskaitymo galimybe būna, kad kartais nusikaltėliai radę ar pavogę kortelę iškart eina kažko pirkti. Bet tokiu atveju (kai nėra įvedamas PIN kodas) mes klientams tas sumas gražiname“, – teigia G. Pikturna.

Dėl lemtingos klaidos vilnietis pakliuvo sukčiams į nagus: paslaptingas operacijas pastebėjo tik po pusmečio
© DELFI / Karolina Pansevič

Labiausiai specialistas pabrėžia, kad nereikėtų vienoje vietoje laikyti savo kredito ar debeto kortelės ir užrašyto jos PIN kodo. „Tai kartojame nuolat, bet tokių atvejų vis dar atsitinka“, – pastebi pašnekovas.

Policijos atstovai taip pat piliečiams turi patarimų, kaip apsaugoti savo mokėjimo kortelių duomenis.

„Kredito/debeto kortelių savininkai norėdami apsaugoti jų duomenis, turėtų būti labai atidūs naudodamiesi elektronine bankininkyste, tapatybės patvirtinimo priemonėmis (pvz. „SmartID“) ir kitomis elektroninėje erdvėje teikiamomis paslaugomis, neviešinti savo mokėjimo kortelių ir prisijungimo prie asmeninių elektroninių paskyrų (banko, el. pašto, socialinių tinklų ir kt.) duomenų, atsiskaitydami už suteiktas paslaugas ar prekes pardavimų vietose, atidžiai stebėti, kad jų mokėjimo kortelių duomenys ir prisijungimo slaptažodžiai nebūtų fotografuojami ar kopijuojami. Visuomenės saugumui naudingos informacijos apie sukčiavimo elektroninėje erdvėje būdus galima rasti viešoje Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos interneto svetainės skyriaus „Policija pataria“ rubrikoje „Sukčiavimai el. erdvėje“: http://policija.lrv.lt/lt/policija-pataria“, – teigiama atsakyme.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(24 žmonės įvertino)
4.2917

Garsiausius šedevrus perkėlė į socialinius tinklus: menininkas parodė, kaip atrodytų klasikų kūriniai „Instagram“ amžiuje (3)

Ar esate pagalvoję, kokie būtų Van Gogo, Botičelio ir Leonardo da Vinčio paveikslai, jei šie...

„Huawei“ technologijomis paremtas 5G ryšis Šveicarijoje pasiekė pasaulio greičio rekordą (11)

Kartu su „Huawei“ kurtas telekomunikacijų bendrovės „Sunrise“ 5G tinklas pasiekė...

Pamirškite kitus išmaniuosius: štai funkcionaliausias telefonas – „Samsung Galaxy Note 10“ apžvalga (122)

Nors „ Galaxy Note “ serijos išmanieji neturi tokios gerbėjų bazės kaip „iPhone“ ,...

Iranas pristato savo naujus karinius robotus: prieš tankus kovos kaip kamikadzės (3)

Puslapis „Iran Military“, dedikuotas Irano ginkluotųjų pajėgų naujienoms apžvelgti, neseniai...

„OnePlus“ atsisakė „flagmanų žudiko“ vardo: pristatė „premium“ klasės telefonus (23)

Šį rudenį mobiliųjų telefonų gamintojai vartotojams pasiūlė ne vieną patrauklų variantą....

Top naujienos

Širinskienė ir Kirkilas peikia Pranckietį, bet patys postų kratosi

Seimo nariai surinko parašus prieš Viktorą Pranckietį, jo postą teigia galintis užimti ir iš...

„New York Times“ tyrimas: Rusija vos per 12 val. Sirijoje subombardavo 4 ligonines

Rusijos karinės oro pajėgos seniai kaltinamos ligoninių bombardavimu remiant Basharo al Assado...

Griauna planus – Pranckietis balsuoti dėl jo prašo dar šiandien

53 parlamentarų pasirašytą pareiškimą dėl Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio atšaukimo...

Nausėda: prabanga taip pat galėtų būti apmokestinama papildyta (444)

Beveik 100 dienų darbo laikotarpį pasiekęs prezidentas Gitanas Nausėda akcentavo esąs ir...

Lietuvos vežėjai prakalbo apie sektoriaus žlugimą: politikai vykdo genocidą (243)

Skubomis įvedamos mokesčių reformos gresia vežėjų bankrotais, – štai taip antradienį...

Lietuvos darbo rinka – bene labiausiai nukraujavusi ES + laukia dar ne vienas sunkus iššūkis (32)

Lietuva turi bene labiausiai pastaraisiais dešimtmečiais nukraujavusią darbo rinką Europos...

Prie strategiškai svarbaus miesto – didelė atsakomoji ataka prieš Turkijos pajėgas skelbiama, kad teritoriją paliko visos humanitarinės organizacijos (87)

Sirijos kurdams pavyko pasipriešinti Turkijai viename iš pasienio miestų, kurio perėmimą Ankara...

Nausėda nepersigalvojo dėl Roko Masiulio: jis labai rimtai svarsto abi alternatyvas (37)

Prezidentas Gitanas Nausėda teigė nepakeitęs savo nuomonės dėl buvusio susisiekimo ministro Roko...

Stilistė sudėliojo taškus ant i: šie batai turi būti kiekvienos moters drabužinėje (4)

Ilgaauliai – tai batų modelis, kuriam abejingų tiesiog nėra: arba juos dieviname, arba niekaip...

Sveikata ir šiluma vienoje lėkštėje: atraskite trintas daržovių sriubas iš naujo

Sukate galvą, kaip vertingai panaudoti morkas, salierus, kopūstus, moliūgus ar kitas sezonines...