Įgijusi šią sistemą, Lietuva stotų į vienas gretas su FTB (Jungtinės Valstijos) ir kriminalistiniu atžvilgiu stipriausiomis Europoje Belgijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos laboratorijomis.
„Tirdami objektus ir ant jų po seksualinio nusikaltimo likusius pėdsakus, Lietuvos kriminalistai susidurdavo su tiriamų medžiagų, konkrečiai spermos, susiejimo su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu problema dėl nepakankamo spermos kiekio ar spermatozoidų išskyrimo iš didelio kiekio moteriškų ląstelių. Tam tikra prasme iki šiol buvo dirbama „aklai“. Ši sistema kriminalistui „suteikia akis“ – nuo makro objektų su ja pereiname iki mikro lygio pėdsakų tyrimų galimybių. Tai milžiniška pažanga“, – teigė Lietuvos policijos kriminalinių tyrimų centro Biologinių tyrimų skyriaus viršininkas Gintautas Šinkūnas.
„Aureka technologija yra išmanusis mikroskopas, kuris geba atrinkti pavienes ląsteles nuo tiriamo objekto, kas padeda greičiau, efektyviau bei tikslingiau spręsti seksualinių nusikaltimų bylas. Mikroskopas veikdamas kartu su cheminių medžiagų atpažinimo technologija „Sperm Hy-liter“ leidžia tiriamuose objektuose aptikti ir „išrinkti“ tik nurodytas ląsteles jų DNR tyrimui.
„Viena didžiausių problemų mūsų tyrimuose, kai ant tiriamo paviršiaus būna daugiau moteriškų ląstelių nei spermos. Negalėdami išskirti ir ištirti spermatozoidų bei neturėdami kitų priemonių, teikiame išvadą, kad sperma yra aptikta, tačiau negalime pasakyti, kam ji priklauso. Tokiu atveju, bylos dažnai lieka neišspręstos taip ir nenustačius įtariamojo. „Aureka & Sperm Hy-liter“ sistemai tai nėra kliūtis. Šios sistemos pagalba galima identifikuoti seksualinį nusikaltėlį, kai aptinkama ir surenkama vos 10-20 spermatozoidų. Iki šiol reikėjo rasti bent 1000 spermatozoidų, kad juos būtų galima naudoti spermos genotipo nustatymui ir įvardinti, kam jie priklauso. Dar daugiau, taikant naują sistemą, turėtume galimybes ne tik padėti išaiškinti naujas bylas, tačiau ir grįžti prie anksčiau neišspręstų bylas“, – sakė Gintautas Šinkūnas.
Su „Aureka & Sperm Hy-liter“ sistema galima iš naujo tirti ankstesnes, dėl įrodymų trūkumo neišspręstas, bylas. Jei daiktiniai įrodymai saugoti tinkamai, tyrimams tiks ir itin seniai turimi objektai – biologiniai pėdsakai išlieka dešimtis metų.
