„Bitcoinai“: pinigų ateitis ar naujas MMM klonas?

Bitkoinai yra „ant bangos“. Vis daugiau interneto parduotuvių, elektroninių paslaugų tiekėjų leidžia atsiskaityti bitkoinais. Pasaulyje populiari mokėjimų sistema „PayPal“ nuo praėjusių metų leidžia atsiskaityt bitkoinais. Didžiuose pasaulio miestuose net atsiranda barai ir parduotuvės , kur ši valiuta yra laukiama. Vilniuje bitkoinais galima atsiskaityti už taksi paslaugas, viešbučio kambarį arba už degalus. Bet kokia ateitis laukia šios valiutos?

Kas gi yra „Bitcoin“? Tai yra virtuali valiuta. Visi atsiskaitymai vyksta decentralizuotai, be jokių bankų. Nėra centrinio mazgo arba centrinio administratoriaus, kaip tai yra dolerio, euro bei amžinatilsio lito atvejais. Atsiskaitymuose dalyvauja kompiuterinio tinklo dalyviai, o atsiskaitymai plinta nuo mazgo link mazgo.

Kodėl tai yra pinigas? Pinigas turi būti dalus – vieną bitkoiną galima padalinti į 100 mln. dalių. Pinigas turi būti patvarus – bitkoinai nesidėvi, nes jie yra virtualus. Pinigai turi būti vienarūšiai, o atskiri bitkoinų vienetai yra absoliučiai vienodi). Pinigai turi būti saugūs nuo klastojimo – bitkoinus padirbt yra programiškai neįmanoma. Pinigai turėtų būtų ir portatyvus, šitą sąlyga bitkoinai viršija su kaupu. Bitkoinų persiuntimas yra ne šiaip labai greitas, jis yra vykdomas akimirksniu, o pati operacija yra santykinai pigi ar net nemokama. Ši bitkoinų savybė turi pranašumą lyginant juos su pavedimais per bankus ar kitas mokėjimo institucijas, kur pavedimo paslaugos paprastai yra mokamos, ir gana nepigiai.

Kaip atsiranda bitkoinai? Paprastai. Juos galima gaut už kompiuterio galią, kurią kažkas suteikia valiutos tinklo reikmėms. Galite paklaust, tai gal čia kažkas panašaus į ateivių paieškas nuosavame kompiuteryje, ar žmogaus genomo dešifravimą, kuomet entuziastai galėjo įsidiegti programą ir, ją paleidę savo asmeniniame kompiuteryje, prisidėt prie mokslo labo? Ne. Bitkoinams skirdami savo kompiuterio laiką jus neveikiate nieko naudingo. Bitkoinus kompiuterių savininkai gauna už tai, kad dalyvauja mokėjimo vykdyme, dar vadinamame „kasyba“ (angl. „mining“), kuomet individai arba kompanijos siūlo savo kompiuterinę galią valiutos sistemai. „Bitcoin“ panaudoja jai siūlomus resursus tam, kad patikrintų ir įrašytų mokėjimus viešame ir visiems prieinamame registre. Vartotojai dalyvauja šiame procese tam, kad gautų arba naujus bitkoinus, arba ​​​​užsidirbtų bitkoino dalį už apskaičiuotą transakciją. Visi duomenys yra pateikiami vartotojams užšifruoti, todėl transakcijos patikrinimas, vykdymas ir įrašymas reikalauja daug kompiuterinės galios, o pati valiuta dar yra vadinama „kriptovaliuta“ (nuo kriptografijos).

Smulkiausias šios sistemos piniginis vienetas yra vadinamas „santoči“, pagal sistemos kūrėjo pavardę. Jo vertė – vos 0.00000001 bitkoino. Patys pinigai priklauso tam, kas turi privatų raktą, su kuriuo virtualiame tinkle yra susieta konkreti bitkoinų suma. Pasakojama istorija, kuomet 2013 metais vienas vartotojas prarado 7 500 bitkoinų (apie 7,5 mln JAV dolerių tų metų kursu), nes jis išmėtė diskinį kaupiklį, kuriame buvo išsaugojęs savo privatų raktą.

Pačioje šios valiutos aušroje bitkoinai buvo išgaunami „kasybai“ naudojant paprasčiausius asmeninius kompiuterius, kurie ieškojo kriptografinės problemos sprendimo, rankiodami skaičius, kurie galėtų išspręst transakcijos kodą. Toks dešifravimas pirmą kartą labai paspartėja, kuomet skaičius rankioja ne vienas branduolys, o keletas branduolių. Laikui bėgant „Intel“ ir AMD centrinių procesorių pajėgų nebeužteko ir juos pakeitė AMD ir „nVidia“ vaizdo plokščių procesoriai. Vaizdo plokštės turėjo aibę mažų branduoliukų, kurie lygiagrečiai rankiodavo skaičiukus, o tai gerokai pagreitindavo darbą.

Ilgainiui uždaviniai tapdavo vis sudėtingesni. ir sudėtingesni, tad grafinius procesorius pakeitė vartotojo programuojamos valdiklių matricos (FPGA), tačiau ir jos ilgai neužsibuvo, ir nuo 2013 metų buvo pradėtos specializuotos valdiklių matricos, specialiai suprojektuotos ir pritaikytos konkrečiam darbui. Kitaip sakant, „Bitcoin“ tinklas pasižymi savikonfigūracija: bitkoinų augimo priklausomybė nuo laiko išlieka tiesinė. Už tos pačios matematinės užduoties sprendimą 2010 ir 2015 metais operatorius gaus visiškai skirtingą skaičių bitkoinų. Bitcoinų tinklas matuoja visų dalyvių galingumą ir automatiškai pasunkiną matematines užduotis tam, kad būtų užtikrintas tvarumas.

Nors kažkada vieno bitkoino kaina buvo vos keletas JAV centų, dabar vienas bitkoinas kainuoja 211 eurų. Bitkoino kainos augimo grafike matome beveik idealią eksponentę iki 2013 metų gegužės, kuomet kurso augimas staiga sustojo ir nuo to laiko nuolat krenta.

Visi transakcijas tikrinantys dalyviai nuo pat pradžių galėjo jungtis į komandas, kad bendromis jėgomis greičiau išspręstų šifravimo kodą ir gautų valiutą. Dėl šios priežasties gan greitai išplito tikros kompiuterių fermos, kur kompiuteriai visą parą darbuojasi bandydami patvirtint transakciją.

Prikabinu filmuką, kuriame užfiksuotas apsilankymas tokioje Kinijoje įsteigtoje fermoje. Ši ferma yra tokia masyvi, kad ji geba apdorot 3 procentus nuo vieno bitkoino vertės.

Rimtesnės firmos valdo net iki 51 procento viso pasaulinio bitkoinų tinklo. Dėl šios priežasties svajonės apie nepriklausomą valiutą gali taip nebeįgyvendinamomis.

Kuomet aš pats pagalvoju apie kompiuterinę galią, kuri panaudota dešifruot tik mažytę transakcijų dalį, nenoromis sutinku su šios virtualios valiutos kritikais, kurie sako, kad visa ši idėja panaši į Ponzio schemą (kas nežino, tai MMM tipo finansinė piramidė).

Kodėl? Visų pirma, valiuta nėra padengta materialiu turtu. Antra, ji yra padengta joje dalyvaujančių žmonių ir firmų įsitikinimais. Aklais įsitikinimais, kurie ir duoda šiai valiutai vertę. Ūkiškai tariant, bitkoinai primena finansinę piramidę, pagrįsta pasitikėjimu ir saviapgaule. Vos tik bitkoinų savininkai arba jų aplinka suvoks, kad jie nėra nieko verti, ši valiuta nukeliaus į šiukšlyną.

O kol kas tai tėra tik gražus teorinis valiutos konstruktas. Jums patiems spręst ar dalyvauti, ar susilaikyti.