Monash universiteto (Australija) mokslininkai sugebėjo perduoti vaizdus tiesiai į aklo žmogaus smegenis. Tiesa, pacientas turėjo veikiantį optinį nervą bei dalį nervinių ląstelių, vadinamų ganglionais, kurios perduoda vizualinę informaciją iš tinklainės iki optinio nervo.
Mokslininkai įtaisė vaizdo kamerą ant akinių, o paciento smegenyse implantavo nedidelę mikroschemą. Kai kamera užfiksuoja vaizdą, informacija yra perduodama į specialų mini-kompiuterį, dėvimą ant galvos. Šis apdoroja vaizdinę informaciją ir bevieliu ryšiu persiunčia ją į smegenyse veikiančią mikroschemą. Ši yra sudaryta iš vienuolikos komponentų, išdėstytų skirtingose su regėjimu susijusiose smegenų srityse – regos žievėje, galinėse smegenyse bei pakaušinėje skiltyje.
Apdorotas vaizdinės informacijos signalas iš ant galvos įtaisyto mini-kompiuterio siunčiamas į skirtingus komponentus smegenyse – jie stimuliuoja šias sritis ir net aklas žmogus pradeda „matyti“ šviesos blyksnius. Šie blyksniai suformuoja 500 pikselių regos lauką – nors jo detalumas labai mažas, bet ilgainiui smegenys išmoksta „matyti“ grubius objektų kontūrus. Palyginimui, normali akis fiksuoja nuo vieno iki dviejų milijonų pikselių vaizdą.
„Mūsų sukurtą procesorių galima būtų lyginti su karikatūristu – jis turi perteikti sudėtingą situaciją, naudodamas minimalų kiekį informacijos,“ – sako Arthuras Lowery, vienas iš bioninę akį kuriančių mokslininkų. Pavyzdžiui, veidas gali būti atkurtas, naudojant tik dešimt šviečiančių taškų – nors tai atrodo per mažai, tačiau aklam žmogui tai yra didžiulė pagalba. Ilgainiui tyrėjai tikisi padidinti smegenų „matomo“ vaizdo raišką – tokiu būdu iš blyksnių, kuriuos fiksuoja smegenys, aklieji galės matyti ryškesnius objektus.
