Ekspertai teigia, kad perversmui trūko vieno esminio elemento – dirbtinio intelekto valdomų visiškai autonominių skrydžių, rašoma pranešime spaudai.
„Panašu, kad jau žengiame į naują erą. Ilgai planuotas ir tiek diskusijų sulaukęs picos ar siuntinio pristatymas į namus bepiločiu jau yra labai realus: dėl pertvarkomų įstatymų ir pažangaus dirbtinio intelekto. Įsivaizduokite, kad einate judria gatve. Natūraliai išvengiate susidūrimo su kitais einančiais pėsčiaisiais, netikėtai praūžusiu dviratininku, apsidairote prieš eidami per perėją. Bepiločiai taip pat turi mokėti savarankiškai orientuotis aplinkoje, atskirti objektą nuo šėšėlio, numatyti galimas kliūtis, jeigu norima skrydį vykdyti per atstumą, apgyvendintose teritorijose “, - aiškino Lietuvos bepiločių orlaivių naudotojų asociacijos (LBONA) atstovas Antanas Gedvilas.
Nors žmogui atpažinti objektus ir numatyti jų poveikį yra paprasta ir natūralu, išmokyti to dirbtinį intelektą - sudėtinga užduotis. Nors ir sudėtinga, tačiau įmanoma: jau keletą metų egzistuojanti technologija, leidžianti bepiločiams skristi į paskirtą vietą savarankiškai, patobulėjo ir atpigo.
„Dabar mėgėjišką autonominius skrydžius vykdantį bepilotį galima įsigyti ir vos už kelis šimtus eurų, o šių metų pradžioje kompanija „Microsoft“ pristatė nemokamą Aeroinformatikos ir robotikos platformą autonominių bepiločių kūrėjams, kad be vargo galima būtų kurti operacines sistemas ir apmokyti dirbtinį intelektą virtualiame simuliatoriuje. Tai reiškia, kad daugės gamintojų, didės konkurencija, dar labiau mažės kaina, kas skatins jų paplitimą ne tik mėgėjų tarpe, bet tikriausiai ir verslo sektoriuje“, - prognozavo A. Gedvilas.
Bepiločiai orlaiviai panaudojami ne tik karo, kino, televizijos ir fotografijos industrijoje, bet ir žemės ūkyje, pavyzdžiui, pasėlių stebėjimui, archeologiniams tyrinėjimams, kartografijoje, pasienio apsaugai.
Vilniaus universiteto Gamtos fakulteto Geografijos katedros docentas Ričardas Skorupskas praktinėje konferencijoje „Autonominių bepiločių orlaivių skrydžiai“ akcentavo augančią bepiločių svarbą žemės paviršiaus tyrimams tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje.
Anot jo, ultralengvus ir lengvus bepiločius bei fiksuoto sparno orlaivius vien žemės paviršiaus tyrimų srityje galima naudoti tokiems tikslams kaip medžių inventorizavimas, gyvūnijos padarytos žalos pasėliams analizė, vandens telkinių būklės analizė, pelkių augalijos kartografavimas ir galimų pokyčių identifikavimas, dirvožemio dangos tyrimai ir kt.
Pasaulyje bepiločiai pritaikomi viešųjų erdvių stebėsenai, pavyzdžiui, komunikacijos tinklo gedimų aptikimui, medikamentų pristatymui į nuošalias vietoves ar karo paveiktas zonas, floros ir faunos stebėjimui, stichinių nelaimių monitoringui, transporto spūsčių kontrolei ir daugelyje kitų sferų. Vien policijos pareigūnai juos gali pasitelkti vogtų automobilių paieškai, kelių eismo taisyklių pažeidėjų aptikimui ir sekimui, žuvų brakonieriavimo vietų paieškai, nelegalių miško kirtimų kontrolei, saugumo užtikrinimui masinių renginių metu, visuomenės informavimui (per garsiakalbius).
Lietuvos Krašto apsaugos ministerija taip pat naudoja bepiločius orlaivius specialioms operacijoms užsienyje ir Lietuvoje. Vienas jų, „Scan Eagle“, gali būti valdomas 100 km atstumu ir ore išbūti ypač ilgą laiką, t.y. net 24 val.
Nors skamba įspūdingai, tačiau naujausi JAV tyrimai šioje srityje žymiai pranoksta paprastą bepiločių panaudojimo kariniams veiksmams koncepciją. Pavyzdžiui, Pentagonas dar šių metų pradžioje paskelbė apie visiškai autonominių „bepiločių spiečiaus“ testavimą, kurie veikia kartu, lyg kolektyvinis organizmas, turintis bendras smegenis ir sugebantis adaptuoti savo sprendimus, kai reikia. Tai – žingsnis naujo lygio dirbtinio intelekto savarankiškumo link.
