„Apple“ aplenkė Norvegiją tris kartus

Pasaulinės kompanijos dar nepamiršo kreditinių apribojimų, išdygusių prasidėjus finansų krizei. Tuomet net pačios finansiniu požiūriu sveikiausios bendrovės vargiai vykdė savo trumpalaikius finansinius įsipareigojimus. Todėl natūralu, kad ekonomikai atsigaunant didžiąją pelno dalį jos panaudojo augindamosi „riebalinį sluoksnį“ - grynųjų pinigų atsargas.

JAV turto valdymo bendrovė „U.S. Trust“ išanalizavo įvairių bendrovių ir valstybių grynųjų pinigų atsargas – išaiškėjo, kad didžiausias ne valstybinis pinigų atsargų kaupikas pasaulyje yra bendrovė „Apple“, sąskaitose turinti net 159 mlrd. JAV dolerių. Norvegija savo atsargose turi „tik“ 55 mlrd. JAV dolerių – beveik 3 kartus mažiau nei telefonais prekiaujanti įmonė.

„Pasaulyje, kupiname neužtikrintumo, vienas dalykas yra neabejotinas: daugelis JAV korporacijų prikaupė labai daug kapitalo. JAV ne finansų bendrovėms sukaupus milžiniškas kapitalo atsargas, „Moody's“ duomenimis 2013 metų pabaigoje jos kartu sėdėjo ant 1,6 trl. JAV dolerių dydžio grynųjų pinigų maišo – ši suma per metus paaugo 12 procentų. Naujausi duomenys, lyginant su 2008 metų duomenimis, yra beveik dukart didesni – tai yra ženklas, kad JAV bendrovės pokriziniu periodu sustiprino savo pozicijas grynųjų pinigų atžvilgiu“, - sakė „U.S. Trust“ atstovas Josephas Quinlanas.

Pasak J. Quinlano, net antra pagal turtingumą valstybė pasaulyje – Japonija – turi mažiau tarptautinių atsargų, nei didžiausios JAV bendrovės (1,2 trln. JAV dolerių). Daugiau pinigų atsargų turi tik Kinija – beveik 4 trln. JAV dolerių.

Analitikas teigė, jog „Apple“, „Microsoft“, „Google“, „Verizon Communications“ ir „Pfizer“ bendros grynųjų pinigų atsargos praėjusių metų pabaigoje buvo 404 mlrd. JAV dolerių – per metus šis skaičius išaugo 16 procentų ir yra didesnis už kai kurių turtingiausių Azijos valstybių pinigų atsargas: Pietų Korėja turi 311 mlrd. dolerių atsargų, Singapūras – 270 mlrd., Indija – 268 mlrd. dolerių, Penkios didžiausios JAV pinigų kaupikės susitaupė netgi daugiau pinigų, nei visa Eurozona kartu sudėjus (221 mlrd. JAV dolerių), rašo businessinsider.com.