Tiesa, dar kartais vaišina visą troleibusą savo asmeniniais reikalais, čiauškėdami mobiliuoju telefonu. Neseniai buvau liudytojas. Į troleibusą įlipo penkios merginos ir visos kaip susitarusios išsitraukė telefoniukus, aiškinosi santykius su tėvais ir simpatijomis. Bet tokių scenų – vis rečiau. Žmonės pradeda suprasti, kad yra toks reiškinys kaip telefoninė higiena, telefoninis mandagumas.
Žengėme milžinišką civilizacijos žingsnį. Sovietmečiu telefono ryšys buvo prastas, linijos „skystos“. Jeigu panelė atostogavo Palangoje ir jai reikėjo ką nors skubiai pasakyti mamai, reikėjo eiti į paštą, atstovėti eilutėje, užsakyti pokalbį, kitą dieną vėl ateiti ir laukti žmonių pilnoje patalpoje, kol ją pašauks. Nes mamą tenai, Šimtapūkiuose, laiškanešys įspėjo, ji irgi atėjo į paštą.
Laukti, kol bus įvestas laidinis telefonas, reikėdavo metų metus. Kai Lenkijoje prieš 20 metų buvo pradėtas diegti mobilusis ryšys, jo diegėjai sugalvojo reklaminį triuką. Paskelbė konkursą – kas ilgiausiai laukė, kad įvestų laidinį telefoną? Laimėjo žmogus, kuris laukė 50 metų, bet taip ir nesulaukė. Lietuvoje rezultatai būtų buvę panašūs.
Didžiausi pasikeitimai – ne telefonų rinkoje, o mūsų galvose. Pasikeitė laiko ir erdvės supratimas. Anksčiau buvo skambinama „kur“: į namus, įstaigą. Dabar – „kam“, tai yra, konkrečiam žmogui. Anksčiau buvo taip: jeigu nori pasikalbėti su bičiuliu, skambini jam į darbą, o po darbo valandų ateini į jo namus. Dabar nereikia. Asmeninių kontaktų tarp žmonių gerokai sumažėjo. Ar tai reiškia, kad žmonės ėmė bendrauti mažiau? Ne! Bendrauja gal net daugiau, bet kitaip. Ir pasikeitimas nėra būtinai į blogą pusę. Yra daug dalykų, kuriuos mums lengviau išreikšti telefonu, negu stovint veidu į veidą. Ir todėl bendraujame – telefonu – daug dažniau.
Vienas man artimas žmogus – moteris – turi dukterį, kuri nutekėjo į Italiją. Gimė vaikelis, kuris ten ir auga. Duktė Italijoje turi „planą“, leidžiantį su vienu arba dviem abonentais kalbėti beveik nemokamai, kiek nori. Skambina mamytei į Lietuvą kasdien, kalba po pusvalandį ir ilgiau, ragelį perima vaikaitis. Jis turi pademonstruoti močiutei, kad šiandien dar gražiau kalba lietuviškai negu vakar, papasakoti, kad vakar perskaitė lietuvišką pasaką, ir pasakyti, ko joje nesuprato, pasitarti dėl būsimų atostogų Lietuvoje. Naujas lietuviškumo išlaikymo kanalas. Jeigu duktė ir mama gyventų tame pačiame mieste, be mobiliojo ryšio nebendrautų taip dažnai.
Suaugusiesiems mobilusis telefonas yra trečias daiktas, kurį pasitikrina, ar turi išeidami iš namų. Visų pirma – piniginė su dokumentais, tada – raktai, galop – mobilusis telefonas.
O išmaniajame telefone telpa visas žmogaus pasaulis: nuotraukos, kontaktai, svarbios žinutės, artimų žmonių gimtadienių datos. Tai daug daugiau negu telefonas. Tai jungtis su pasauliu, be jos jis – lyg našlaitis tamsiame miške.
Gali atrodyti, kad tai ir viskas, ką galima pasakyti apie tą ragelį. Bet laboratorijose į jį įdėta tiek daug naujovių, ir tai darė tokie protingi žmonės, kad aparatuko išmanumas augo tarsi savaime, tarsi jis, kaip vaikas arba protingas robotas, kasdien reikalaudavo duoti jam vis naujų užduočių. Labai greitai jis virto kišeniniu kompiuteriu, valdomu pirštais liečiant ekraną. Galingesnis negu daugelis nešiojamųjų kompiuterių. Anksčiau operatorių užduotis buvo perduoti žmogaus balsą, o dabar – duomenis.
Amerikiečių savaitraštis „Time“ skyrė numerį šiai temai. Jame rašoma, kad visą mūsų gyvenimą, nuo kovos už JAV prezidentūrą iki pirmojo pasimatymo, dabar formuoja tai, kad mums visada po ranka mobilusis telefonas. Naudodami jį esame susieti su visais ir viskuo.
Kovoje už JAV prezidentūrą mobilusis telefonas šviečia ir žaibuoja. Paspaudi vieną mygtuką, ir nesikeldamas iš kėdės pervedi vienam ar kitam kandidatui pinigų – nuo vieno dolerio iki milijono. Nereikia net kredito kortelės numerio. Paslaptis irgi išsaugoma. Paspaudi kitą mygtuką, ir ekrane matai, ką kandidatas ir jo partija nori padaryti būtent tamstos rajone arba su tamstos profesijos žmonėms. Aktyvistų mobiliakai turi dar platesnį spektrą. Yra vietovės žemėlapis, padidinus matyti namai, pažymėti sutartiniais ženklais: šalininkų, abejojančiųjų, priešų, kur neverta gaišti. Ir tų namų gyventojų rūpesčiai. Suderinta, kad į tą patį namą aktyvistai neitų du kartus.
Triukams nėra galo. Tūkstančiai jaunimo susirinko į Čikagos Didįjį parką laukti savo numylėtinių koncerto. Bet artėjo audra. Daugelis griebėsi mobiliuosiuose telefonuose skelbiamos orų prognozės. Ji buvo, bet ekrano kampe buvo ir šūkis: „Obama mus nuvylė! Mes galime padaryti geriau!“ Užprogramuota buvo tik Didžiajam parkui. Nes pinigus reikia taupyti. Daroma ir taip.
Sužinoti telefono abonento gimimo datą nėra sunku. Ir nėra sunku kandidatui į prezidentus ar į Senatą įrašyti 12 skirtingų astrologinių prognozių. Žmogus įjungia savo telefoną ir, sakysim, prezidentas Barackas Obama šypsodamasis ekrane jam sako: „Sveikos, Svarstyklės!“ Ir toliau ta-ta-ta, smagūs astrologiniai niekai. Bet iš prezidento lūpų ir skirti asmeniškai tau.
Gali būti, kad po kokių 10–20 metų telefonai pakeis popierinius pinigus. Be jokios revoliucijos ar pinigų nuvertėjimo. Jau veikia sistemos, leidžiančios mokėti parduotuvės ar restorano kasoje net neišimant telefono iš kišenės. Jeigu pasakai kodo žodį arba paspaudi kodo mygtuką, telefonas radijo bangomis susijungia su tikrinimo aparatu kasoje, panašiu į dabar naudojamą, pinigai nuskaičiuojami nuo jūsų sąskaitos, o kvitas lieka atmintyje. Rizikos nėra. Jeigu telefoną pamesite arba jis bus pavogtas, blogiukams nebus lengva juo pasinaudoti, nes kodą žinote tik jūs. Be to, galite žaibiškai užblokuoti savo telefono prieigą.
Nežinau, tai gerai ar blogai, bet modernioji telefonų sistema žino viską apie jus, apie mane ir apie bet ką.
JAV buvo toks atvejis. Užpuolikai apiplėšė banką, išnešė stambią sumą. Policija paprašė vietos telefonų bendrovės pateikti duomenis, kas nusikaltimo dieną kalbėjo mobiliuoju telefonu arti banko. Bendrovė perdavė duomenis apie 169 abonentus. Policija lengvai atsijojo niekuo dėtus piliečius, rado du recidyvistus ir užgriuvo juos, tebeskaičiuojančius grobį. Buvo labai nustebę. Nes anksčiau tokie tyrimai trukdavo metus ir ne visada būdavo sėkmingi.
Yra šioje istorijoje ir nemalonus atspalvis. Policijai buvo perduoti 169 žmonių duomenys. Bet jie galėjo turėti savų paslapčių – verslo ar meilės. Tos paslaptys tapo žinomos policijai. Bet visos policijos pasaulyje tą metodą naudos, nes, kaip pareiškė vienas detektyvas, mobilusis telefonas vienaip ar kitaip yra susijęs su kiekvienu nusikaltimu. Visi gyvename arba tuoj gyvensime po stikliniu gaubtu.
Manęs tai nejaudina. Mane gali fotografuoti ir filmuoti nors ir vonios kambaryje. Tik gal tegul viešai nerodo. Nes nieko gražaus. Tai, kas jaudina, – nuostabus greitis, kokiu šis išradimas ištobulėjo ir paplito. Žmonių istorijoje tokio greičio dar nebuvo. Peilis buvo tobulinamas tūkstančius metų, popierius ir rašiklis – kelis šimtus. Mobilusis telefonas prieš 20 metų buvo kaip plyta, dabar telpa delne. O žinote, kiek į jį telpa technikos? Standartinis išmanusis telefonas dabar turi daug modernesnę kompiuterinę įrangą negu erdvėlaivis „Apollo 11“, kuriuo į Mėnulį nuskrido žmogus. Trys ketvirčiai žmonių ima telefoną į lovą.
Mokyklos įvairiai žiūri į mobiliuosius telefonus. Dauguma draudžia juos atsinešti, nes trukdo pamokas. Tėvai nesutinka. Kaip galima juos drausti, o klasėse ir laboratorijose naudoti daug kartų silpnesnius kompiuterius? Kai kurios mokyklos bando mobiliuosius telefonus paversti mokymosi priemone, leidžia prisijungti prie elektroninės mokyklos bibliotekos, kitų pagalbinių priemonių. Vaikams patinka. Kai kuriems mokytojams – irgi. Matematikos mokytojas, sakysim, pateikė klausimą, o atsakymą nori gauti ne iš vieno ar dviejų mokinių, o iš visos klasės. Tai galima, jeigu kiekvienas atsakydamas parašys SMS.
Kitas dalykas, kad vaikas neturi per daug valandų dirbti su mobiliuoju telefonu. O gal tai kenkia? Tyrimai, kiek jų buvo daryta, aiškaus atsakymo neduoda. Medicinos srityje mobilieji telefonai irgi daro perversmą. Vienam žymiam toksikologui tenka daug važinėti po pasaulį. Mobilųjį telefoną jis visada turi su savimi, nes per metus jam skambina apie 300 kartų. Vaizdus irgi perduoda. Jis gali pasakyti, tarkim, kokiais grybais žmogus apsinuodijo ir ką reikia skubiai daryti.
Didelėje Afrikos dalyje kelių nėra, ligoninių – dar mažiau. Gydytojo konsultacija telefonu kartais būna vienintelis išsigelbėjimas. Pas mus taip pat. Arba tuoj bus taip pat. Neatsiliekame. Šiemet Lietuvoje yra 4,67 mln. abonentų. Šimtui žmonių vidutiniškai tenka 153 telefonai. Neblogai. Europos Sąjungoje užimame penktą vietą, turime jų dvigubai daugiau negu pasaulio vidurkis. Ir gana plepūs esame – mobiliuoju telefonu per mėnesį prakalbame 200 minučių. Estai – 162, lenkai – 136, latviai – 80 minučių. Pagal išsiunčiamų žinučių skaičių esame absoliutūs Europos čempionai. Vienam statistiniam lietuviui per mėnesį tenka 173 teksto ir vaizdo žinutės, latviui – 19, estui – 10, lenkui – 83. Mažiausiai bulgarui – 6.
Įdomu, kokių dar bus naujovių. Nes mokslas nesustoja nė vienos sekundės. Naujovės ateis greitai.
