Ne paslaptis, jog negalią turintys žmonės reikalauja kitų asmenų pagalbos elementariems veiksmams, kurių sveikieji netgi nepastebi. Siekdami palengvinti šių žmonių dalią, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkai sukūrė inovatyvią technologiją, leisiančią neįgaliesiems patiems, be niekieno pagalbos žodžiu valdyti įvairius buities prietaisus ir svarbiausius funkcinius įrenginius.
„Apsiversti lovoje, įjungti ar išjungti šviesą, valdyti buitinę techniką, išsikviesti medikų pagalbą, o gal paprasčiausiai užtraukti užuolaidas ar perjungti televizijos kanalą. Galimybė veiksmus inicijuoti balsu padidintų žmogaus su fizine negalia savarankiškumą, pagerintų jo gyvenimo kokybę bei leistų sumažinti slaugos personalo poreikį“, – apie neįgaliesiems skirto valdymo lietuviška šneka įrenginio maketo naudą pasakoja mokslininkų grupės vadovas VGTU Elektronikos fakulteto profesorius Dalius Navakauskas.
Panašaus projekto užuomazgos gimė jau seniai – dar tuomet, kai šis mokslininkas gynėsi savo disertaciją iš dainų apdorojimo, o vėliau su komanda kūrė panašų koncepcinį maketą. Šie tyrinėjimai atvedė prie galutinio varianto – vykdant Lietuvos mokslo tarybos remiamą technologinės plėtros projektą, buvo suprojektuotas, įgyvendintas, laboratorinėmis ir imitacinėmis realiomis sąlygomis ištestuotas neįgaliesiems skirtas valdymo lietuviška šneka įrenginio maketas.
„Ieškojome, kur galime panaudoti savo žinias. Nusprendėme, jog palengvinti gyvenimą žmonėms su fizine negalia – kilnus tikslas. Juk tai nėra, kaip dažnai būna, asmens kasdieninio patogumo didinimas, tai – būtinybė “, – sako mokslininkų grupės, kuriai priklausė prof. A. Serackis, doc. G. Tamulevičius, dr. E. Ivanovas, dokt. T. Sledevič, vadovas.
Nors skamba sudėtingai, veikimo principas gana paprastas, o išskirtinė įrenginio ypatybė – veikimas realiu laiku, t.y. balsu duota komanda iš karto atpažįstama ir vykdoma. Be to, neįgalusis visuomet privalo turėti galimybę atlikti tam tikrus veiksmus, jis negali priklausyti nuo darbo stoties ar interneto ryšio, mobiliojo tinklo, nes pastarieji gali dingti, sutrikti, o šiam įrenginiui užtenka tik elektros.
Valdymo įrenginys komandas vykdo trimis būdais. Vienas jų – per ant įrenginio esančią anteną, kuri ZigBee protokolu (panašiu į visiems puikiai žinomą Wifi ryšį) siunčia signalą.
„Reikia įsigyti ZigBee imtuvą ir primontuoti prie tos įrangos, kurią norėsite valdyti – pvz.: prie roletų. Tuomet jį suprogramuokite ir susiekite su garsu – tai nėra sudėtinga. Procesas panašus į naujo TV pultelio surišimą su televizoriumi. Signalas siunčiamas per orą“, – aiškina D. Navakauskas.
Antrasis būdas yra infraraudonaisiais spinduliais tiesiogiai siunčiamas tam tikras kodas – labai panašiai pulteliu valdomas televizorius, tad tai gali pakeisti jo funkcijas garso, vaizdo prietaisams. Tam tikra komanda susiejama su neįgaliojo ištarta komanda. Paskutinis būdas – signalo perdavimas laidais. Šiuo atveju valdymo įrenginys gali būti sujungiamas su neįgaliojo vežimėliu, išmaniąja lova ir pan.
„Šio įrenginio lietuviškos šnekos atpažinimo tikslumas siekia net 97 %, jis puikiai prisitaiko prie garso signalų ir aplinkos sąlygų pokyčių. Net jei neįgalus žmogus nesugeba aiškiai ištarti žodžių, jis veiks lygiai taip pat puikiai. Valdymas yra individualizuotas – komandos įrašomos jas tariant konkrečiam asmeniui, jo nurodymai vėliau ir bus atpažįstami“, – sako VGTU mokslininkas.
Neįgaliesiems skirto valdymo lietuviška šneka įrenginys gali būti naudojamas namuose, darbe ar medicinos įstaigose. Esant poreikiui, šį įrenginį galima tobulinti ir nesunkiai pritaikyti pramonėje ar net gamtosaugoje.
D. Navakausko teigimu, šis gyvenimą neįgaliesiems galimai palengvinsiantis prietaisas jau laukia savo investuotojų, sumaniai pritaikysiančių technologijas atitinkamoje srityje. Esant poreikiui, maketą galima tobulinti toliau – sumažinti, integruoti, papildyti norimomis funkcijomis.
