Štai neuro-diagnostinė įmonė „Vittamed“ šiandien laikoma vienu sėkmingiausių startuolių Lietuvoje: Kauno technologijų universiteto telekomunikacijų katedros profesoriaus dr. Armino Ragausko išrastas neinvazinės absoliutinės galvospūdžio vertės matuoklis, skirtas nustatyti galvos traumoms, sulaukė NASA mokslininkų dėmesio.
Tarptautinę sėkmę pelnęs išradimas šiuo metu gaminamas Kaune, o verslu užsiima minėtoji „Vittamed“, turinti biurą Bostone.
Pernai metų spalį „Vittamed“ užsitikrino 10 mln. JAV dolerių finansavimą, kurį kartu su kitais investuotojais per specialios paskirties mechanizmo vedamą investicijų turą skyrė rizikos kapitalo įmonė „Xeraya Capital Labuan Ltd“. Šios lėšos skirtos produkto plėtrai į Europą, Australiją ir kitas šalis, finansuoti. Sunku patikėti, jog tokių aukštumų pasiekusi įmonė vos prieš keletą metų kaip startuolis dalyvavo gyvybės mokslų forume „Life Sciences Baltics“.
Reikia kalbėti
Pasak VšĮ „Versli Lietuva“ projektų vadovės Donatos Mauricaitės, Lietuvos gyvybės ir daugelio kitų sričių mokslininkai vertinami visame pasaulyje, tačiau tokias sėkmės istorijas kaip „Vittamed“ galima skaičiuoti ant pirštų. Priežastis paprasta – mokslininkai dažnai nesuvokia, kad jų atliekami tyrimai turi komercinio potencialo, o net jei ir supranta, jiems trūksta verslo plėtros patirties.
„R. Bistras turi asmeninę patirtį, kaip nuo technologinio startuolio išaugti į tarptautiniu mastu žinomą įmonę. „Vittamed“ pritrauktos 10 mln. dolerių vertės investicijos – didžiausia serijos A suma visose Baltijos šalyse gyvybės mokslų srityje“, – džiaugėsi D. Mauricaitė.
„Sprendimas paprastas – būtina kalbėti apie tai, ką darai. Tylėdami ar rašydami mokslinius straipsnius, tyrėjai veikiausiai nebus pastebėti tų žmonių, kurie moka idėjas paversti komerciškai sėkmingu produktu. Žinau, kad daugybė mokslininkų net nepagalvoja, kad tai, ką jie daro, galėtų būti startuoliu. Todėl visiems tyrėjams, o ypač tiems, kurie jau yra susimąstę apie darbų komercializavimą, siūlau pasakoti bendraminčiams apie savo veiklą, lankytis įvairiuose renginiuose, būti matomiems ir girdimiems už savo laboratorijų ribų“, – kalbėjo D. Mauricaitė.
Ji atkreipia dėmesį, kad ir palyginti siauros gyvybės mokslų srities mokslininkai, startuoliai bei verslo plėtros profesionalai turi, kur susitikti – trečius metus vyksta gyvybės mokslų sektoriaus susitikimai „Life Sciences Business Labs“, šį mėnesį į Vilnių atvažiuoja Danijos gyvybės mokslų startuolių akceleratoriaus „Accelerace.dk“ atstovai. Trečią kartą rugsėjį Vilniuje vyksiantį „Life Sciences Baltics“ forumą.
Dėmesys startuoliams
Dar viena lietuviška gyvybės mokslų sėkmės istorija – 2014 m. įkurta įmonė „Biomė“. Ji pernai pateko į prestižinius 2015 TiE50 apdovanojimus, kuriuose buvo išrinkta kaip vienas iš 50 inovatyviausių technologijų pasaulio startuolių. Kauno technologijos universitete dienos šviesą išvydęs inovatyvus kaulo pakaitalas „Cell’in“ naudingas dantų implantacijai pasirengusiems pacientams, kuriems prieš tai reikia atkurti žandikaulio kaulą.
Kaulų implantai gaminami 3D blokais, kuriems chirurgas gali suteikti norimą dydį ar formą. Akyta implanto sandara netrukdo formuotis kraujagyslių, skatinančių tikrojo kaulo augimą, tinklui: implantui sunykus, jo vietą užima naujai suaugęs kaulas. „Biomė“ vadovė Kristina Liesė įsitikinusi, kad prieš kuriant ir komercializuojant produktą, būtina sužinoti, ko reikia būsimiems vartotojams ir kokias jų problemas savo technologija galima išspręsti. Šį klausimą visuomet pateikia ir potencialūs investuotojai.
