Kaip rašo iflscience.com, šio parazito pavadinimas – liežuvio utėlė – išties atitinka realybę, išskyrus aplinkybę, kad tai ne visai utelė. Šio parazito patelės nutraukia kraujo tiekimą į liežuvį. Parazito gyvavimo ciklas priklauso nuo žuvies liežuvio, kurį gyvis pasirenka parazitavimui.
Liežuvį ištinka nekrozė – jis žūva – ir utelės patelė įsitvirtina ant liežuvio liekanų, tokiu būdu jį pakeisdama. Patelės poruojasi su patinėliais, kurie atsiduria žiaunose, ir padeda kiaušinėlius, kad palikuonys galėtų ieškoti naujų žuvų ir jas kankinti.
Kaip ir visi pagarsėję parazitai, utėlės savo užkrėstojo nežudo – tai suteikia joms galimybę ilgiau maitintis jo krauju ir gleivėmis. Jos padeda užkrėstajam ryti tarytum tikras liežuvis, tad iš esmės parazitavimą pakeičia tam tikra priverstinė simbiozė. Šiems parazitams giminingos rūšys, kurios taip pat nusitaiko į žuvų burnas, bet jų organų nepakeičia, sutrumpina žuvų gyvenimo trukmę ir paveikia dauginimąsi. Tikėtina, kad tą patį daro ir Cymothoa exigua.
Dr. Kory Evansas iš Rice‘o universiteto pasakoja, kad kelių patelių atsidūrimas vienoje burnoje veikiausiai reikštų greitą burnos savininko pražūtį. Taip pat įtariama, kad Cymothoa exigua platina ligas.
Trumpai tariant, šio parazito veikla atrodo išties smarkiai nemaloni ir bauginanti.
Teksaso parkų ir gyvūnijos departamento Mokslo skyriaus vadovas Markas Fisheris apie liežuvio utėles papasakojo štai ką: „Liežuvį suėdančios utėlės yra pakankamai paplitusios tarp tam tikrų rūšių žuvų, pavyzdžiui, paprastųjų krokerių, dėmėtųjų strekinių kuprių ir kai kurių rifešerių.
Pažiūrėjus į tokios žuvies žiotis, gali laukti tikra staigmena: dar vienos į tave žvelgiančios akys“.
Kol kas nėra jokių duomenų apie tai, kad „utėlės“ panašiai elgtųsi su žmonių liežuviais, tačiau yra pasakojimų apie skausmingus įgėlimus tiems, kurie mėgino tokius atvejus ištirti.
