Turėdami pirmuosius žmogaus genetinio kodo apmatus, tarptautinio projekto „HapMap“ genetikai 2002 metais pradėjo šifruoti genus ir nustatinėti, kurie iš jų sukelia sudėtingas ligas.
Šis darbas taip pat suteikė daugiau žmonių apie žmonijos ankstyvąjį judėjimą, kai prieš 50 tūkst. metų iš Afrikos pradėję migruoti žmonės pasklido po visą pasaulį. Kai kuriuose genuose mokslininkai aptiko nesenos evoliucijos pėdsakų, praneša naujienų agentūra AFP.
2000 metų liepos 26 dieną dvi komandos – visuomeninis tarptautinis konsorciumas ir privati įmonė, vadovaujama Craigo Venterio, – lygiosiomis pabaigė milijardus dolerių kainavusias lenktynes, kas pirmieji paskelbs pradinius žmogaus DNR apmatus. Tuomet JAV prezidentas Billas Clintonas šį laimėjimą pavadino „nuodugniomis naujomis žiniomis“, kurios galėtų pakeisti istoriją.
„Žmonija netrukus įgis didžiulę naują galią gydyti. Tai iš pamatų pakeis daugumos, jei ne visų, žmogaus ligų diagnozę, prevenciją ir gydymą“, – tuomet kalbėjo B. Clintonas.
Genetiniams tyrinėjimams nuo to laiko išleista dešimtys milijardų dolerių, tačiau genomas vis dar turi pateisinti viltį, kad jis pradės medicinos aukso amžių.
Vis dėlto, jis pateikė žinių apie mūsų praeitį.
Dešimt metų rinkdami DNR mėginius, tyrėjai ištyrė daugiau kaip 3 tūkst. individų iš 121 populiacijų Afrikoje, keturių afroamerikiečių bendruomenių ir 60 neafrikiečių grupių, tarp kurių – ir europiečiai, genetinę sandarą.
Kaip rodo praėjusiais metais paskelbtas tyrimas, genetikams taip pat pavyko nustatyti, kad afrikiečiai pasižymi didesniais genetiniais skirtumais nei kitos pasaulio populiacijos.
Jie taip pat patvirtino, kad šiuolaikinis žmogus kilo iš Afrikos – iš tarp Pietų Afrikos ir Namibijos esančio regiono.
Palyginę neandertaliečio ir šiuolaikinių žmonių DNR, mokslininkai įrodė, kad abi rūšys kryžminosi, be to, įrodyta, kad evoliucionuodamas žmogus įgijo unikalių genetinių bruožų.
„Neandertaliečio genomas leidžia mums pradėti nustatyti visus tuos bruožus mūsų genome, kuo met skiriamės nuo visų kitų planetoje gyvenančių organizmų, tarp kurių – ir mūsų artimiausias evoliucinis giminaitis – neandertalietis“, – teigė Svante Paabo iš Maxo Plancko evoliucinės antropologijos instituto Vokietijoje.
Birželio pradžioje JAV paskelbtas tyrimas, remdamasis genomo tyrimais, atskleidė išskirtinę žydų diasporos genetiką.
„Mes pademonstravome, kad nepaistant to, jog diasporos atstovai turi išskirtinius bruožus, kurie atspindi kiekvienos grupės genetinę istoriją, juos taip pat jungia bendros genetinės sąsajos“, – tuomet teigė Niujorko universiteto profesorius Harry`is Ostreris.
Anot mokslininkų, naudojant genų žemėlapį, ateityje gali būti padaryta ir daugiau reikšmingų atradimų, o ypač turint omeny tai, kad genų šifravimo kaštai, lyginant su 1999 metais, smarkiai sumažėjo.
Žmogaus genomo projektui skirta 3 mlrd. dolerių arba po dolerį kiekvienai bazinei porai – genetinių kopėčių pakopai. Apytikriems apmatams parengti prireikė dešimtmečio, o labiau „nugludinta“ versija paskelbta 2003 metais.
Šiandien Kalifornijos kompanijos „Illumina“ ir „Life Technologies“ tvirtina už mažiau kaip 6 tūkst. dolerių tą patį darbą galinčios padaryti per dieną, o konkurentė „Complete Genomics“ už tai norėtų 5 tūkst. dolerių.
Šis kainų kritimas leido mokslininkams pasmalsauti, iš ko sudaryta kitų gyvių DNR. Dabar jie iššifravo daugiau kaip 3,8 tūkst. organizmų genomą, tarp jų – paprastos pelės ir vaisinės muselės.
