Apvaisinimas mėgintuvėlyje retai pasiseka todėl, kad išauginti embrionai nesugeba įsitvirtinti gimdos sienelėje ir toliau vystytis.
Tikslios priežastys, dėl kurių kai kurie embrionai nesugeba įsitvirtinti, nežinomos. Tačiau lazerio atidaryta “anga” embriono apvalkale padeda jam ištrūkti ir padidina sėkmingo įsitvirtinimo tikimybę.
Panaši technologija naudojama embrionų bandymui nustatant galimas genetines anomalijas dar prieš juos implantuojant.
Embriono membrana yra vos 18 mikrometrų storio. Mokslininkai membraną apšvitino infraraudonuoju diodiniu lazeriu 20-30 milisekundžių trukmės serijomis.
Šį kartą lazeris buvo panaudotas kiek kitaip, nei anksčiau - spindulys buvo nukreiptas kampu, kad paliestų tik embriono kiautą, padarydamas jame nuo 4,5 iki 20 mikrometrų skersmens skylutę.
Lazerio veikimo trukmė yra ribota, nes per ilgas spinduliavimo poveikis gali sukelti ląstelės struktūros pakitimus arba pažeisti viduje saugomą genetinę informaciją.
Visas procesą privaloma baigti skubiai - paveiktas lazeriu embrionas turi būti perkeltas į gimdą per minutę.
Lazeriai naudoti ir saugiam nevaisingumo gydymui. Rezultatas - 134 gimimai nuo 1998 gruodžio iki 1999 gruodžio mėn.
Technologija taip pat padėjo pacientėms, vyresnėms nei 35 metų - kai kurios iš jų jau buvo patyrę net tris nesėkmingus dirbtinio apvaisinimo bandymus. Vidutiniškai kas trečia iš jų tapo nėščia.
