Naujas tyrimas rodo, kad vanduo gali būti gana paplitęs ingredientas dulkių bei dujų debesyse, iš kurių ir gimė visa Saulės sistema. Manoma, kad mūsų žvaigždei yra 4,5 mlrd metų, bet vanduo Žemėje galėjo suformuoti dar iki to laiko, mažyčių ledo kristalų, skriejančių kosminėje erdvėje, pavidalu.
Ekseterio universiteto profesorius Timas Harriesas teigia: „Mes žinome, kad vanduo yra gyvybiškai svarbus Žemės gyvybės evoliucijai, tačiau yra labai tikėtina, kad vanduo susidarė dėl specifinių sąlygų, susidariusių ankstyvojoje Saulės sistemoje“.
„Nagrinėdami Žemės vandens susidarymo sąlygas, matome, jog mūsų Saulės sistemos susiformavimas nėra unikalus, ir kad kitos planetos gali talpinti dar didesnį kiekį vandens. Tai smarkiai padidina galimybes, jog kai kuriose egzoplanetose gali būti tinkamos sąlygos vystytis gyvybei“, – teigia profesorius.
Tarptautinė mokslininkų komanda išstudijavo dar pirmosiomis Saulės sistemos dienomis susiformavusį ledą, rastą ant kometų bei asteroidų, ir atskleidė, kad jie, kartu su vandenynais, turi tuos pačius cheminius pėdsakus, rodančius, jog jau egzistavo Saulės sistemos vystymosi metu.
Deuterio (vandenilio izotopo, kurio branduolyje be įprastinio protono yra ir vienas neutronas) buvimas vandenyje gali būti paaiškintas tik tarpžvaigždine kilme. Tai reiškia, kad dalis Saulės sistemos vandens (taip pat ir Žemės) atsirado dar prieš mūsų žvaigždės gimimą.
„Mes įrodėme, kad Saulės sistemoje yra vandens, kuris susidarė jos gimimo aplinkoje ir tokiu būdu amžiumi ją pralenkia, – teigia pagrindinė studijos autorė Ilsedore Cleeves iš Mičigano universiteto, – Jeigu mūsų Saulės sistemos formavimasis buvo tipiškas, tai reiškia, kad vanduo yra bendras visų planetinių sistemų formavimosi ingredientas“.
Iki šiol palydovas „Kepler“ yra aptikęs beveik 1000 egzoplanetų ir jeigu jų visų formavimosi metu vanduo galėjo pasiekti paviršių, kaip tai atsitiko mūsų planetai, atsiranda daug žadančių vilčių apie gyvybės paplitimą visoje galaktikoje.
