GRB – tai intensyvūs spindulių srautai, kuriuos paskleidžia vieni galingiausių ir karščiausių sprogimų Visatoje. Manoma, jog tokie sprogimai – tai katastofiškos žvaigždės gyvenimo pabaigos pėdsakai, rašo sciencedaily.com.
JAV Teksaso valstijoje esančio Pietinio metodistų universiteto, kuriame ir sumontuotas ROTSE-IIIb teleskopas, teigia, jog jie yra pirmieji, pastebėję ir užfiksavę sprogimo blyksnį. Stebėjimus atliko universiteto Fizikos fakulteto doktorantas Farley Ferrante, kuriam talkino du astronomai iš Turkijos ir Havajų.
Pliūpsnis, į NASA Gama spindulių koordinačių tinklą įrašytas kaip GRB 140419A, Deviso kalnuose pastatytoje McDonaldo observatorijoje sumontuotu teleskopu buvo pastebėtas balandžio 19 dieną, 11 val. vakaro vietos laiku.
„Kaip nurodo NASA, gama spindulių pliūpsniai yra patys galingiausi sprogimai Visatoje, po Didžiojo sprogimo. Šie pliūpsniai per 10 sekundžių išmeta daugiau energijos, nei Saulė per visą savo 10 mlrd. metų truksiantį gyvenimo ciklą“, - aiškino doktorantas.
Kai kurie iš šių pliūpsnių yra siejami su supernovomis ir žymi masyvių žvaigždžių egzistavimo pabaigą. „Gama spindulių pliūpsniai gali būti itin galingi supernovų giminaičiai arba gali atitikti atvejus, kuomet sprogimo kryptis yra labiau nukreipta į mūsų pusę“, - sakė to paties universiteto fizikos profesorius ir astronomijos grupės vadovas Robertas Kehoe.
Iki praėjusio amžiaus pabaigos mokslininkai negalėjo užfiksuoti gama spindulių pliūpsnių optinių pėdsakų – jiems tokią galimybę suteikė teleskopų technologijų tobulėjimas. Visame elektromagnetinių bangų spektre gama spindulių bangos ilgis yra mažiausias, todėl jas galima pastebėti tik specialiais jutikliais.
Gama spindulių pliūpsnius išmeta karštos žvaigždės, kurių masė yra bent 50 kartų didesnė nei Saulės. Sprogimas įvyksta tada, kai žvaigždėje baigiasi kuras ir jos išoriniai sluoksniai sugriūva į branduolį, taip gimstant juodajai skylei. Išoriniai sluoksniai sprogsta ir materiją žvaigždės sukimosi ašies kryptimi išmeta per galingus, didelės energijos srautus, kuriuose esama ir gama spindulių.
Gama spinduliuotei slopstant, pasimato sprogimo aidas regimos šviesos pavidalu. Tačiau ši šviesa taip pat labai greitai nuslopsta, teigia R. Kehoe. Mokslininkai atstumą iki sprogimų vertina pagal šviesos bangų ilgio pokytį, vadinamąjį raudonąjį poslinkį.
„Regima šviesa stebima nuo kelių sekundžių iki kelių valandų. Kartais teleskopai gali užfiksuoti ištisą spektrą. Tai mums suteikia galimybę apskaičiuoti šviesos raudonąjį poslinkį, kuris parodo, kokiu greičiu šviesos šaltinis tolsta nuo mūsų. O tai yra netiesioginis atstumo iki mūsų rodiklis“, - aiškina fizikos profesorius.
R. Kehoe ir F. Ferrante nurodė, jog GRB 140419A raudonojo poslinkio dydis yra 3,96. Tai reiškia, jog sprogimas įvyko prieš 12,1 mlrd. metų. Tuo tarpu Didysis sprogimas įvyko prieš 13,81 mlrd. metų.
„O tai reiškia, jog GRB 140419A sprogo praėjus vos maždaug pusantro milijardo metų po Visatos atsiradimo. Tai yra labai seniai“, - sakė R. Ferrante.
GRB stebėjimai mokslininkams suteikia žinių apie ankstyvosios Visatos struktūrą.
„Šio GRB metu Visata atrodė visai kitaip nei dabar. Tai buvo ansktyvas galaktikų formavimosi etapas. Nebuvo jokių sunkiųjų elementų, iš kurių galėtų susiformuoti į Žemę panašios planetos. Taigi, tai – žvilgsnis į ankstyvąją Visatą. Gama spindulių pliūpsnių stebėjimas labai svarbus renkant informaciją apie ankstyvąją Visatą“, - teigė R. Kehoe.
R. Kehoe teigimu, jų stebėto sprogimo ryškis yra 12. tai, pasak profesoriaus yra vos 10 kartų mažesnis ryškis už pastebimą per žiūronus ir vos 200 kartų mažesnis už pastebimą neginkluota akimi.
„Ryškio skirtumas yra maždaug toks, kaip tarp ryškiausios danguje matomos žvaigždės ir pačios blyškiausios žvaigždės, kurią dar galima įžiūrėti labai tamsiame nakties danguje nesinaudojant jokiais instrumentais. Įvertinus tai, jog sprogimas įvyko pačiame įžiūrimos Visatos pakraštyje, tai – ekstremaliai galingas sprogimas. Tai buvo kažkas didelio. Iš tiesų didelio“, - džiūgavo profesorius.
ROTSE-IIIb yra automatizuotas teleskopas, priklausantis žemės teleskopų tinklui, kuris reaguoja į NASA kosminio teleskopo Swift.
Kuomet Swift pastebi gama spindulių pliūpsnį, jis Žemėje esančių teleskopų tinklui nedelsiant perduoda informaciją apie sprogimo vietą danguje. Visi automatiškai kryptį keičiantys teleskopai pradeda judėti ir nukreipia dėmesį į nurodytą vietą bei stebi sprogimo pošvytį bei fiksuoja vaizdą.
