Vykdant testą naudojamas įrenginys, vadinamas elektrogastrografu (EGG). Juo nustatoma, kada žmogaus žarnyno „pulsas", paprastai siekiantis 3 dūžius per minutę, padažnėja. Širdies dažnis gali padidėti nepriklausomai nuo to, ar žmogus meluoja, ar ne. Tuo tarpu pagal pradinius duomenis, gautus tiriant 16 asmenų, galima spręsti, kad pilvo pulsavimų dažnis paprastai nedidėja, jei žmogus sako tiesą, kad ir kaip tas žmogus besinervintų.
„Labai gali būti, - sakė Pensilvanijos valstijos universiteto (JAV) psichologas Kevinas Murphy, neseniai vadovavęs JAV Nacionalinės mokslų akademijos tarybai, kuri buvo suburta moksliškai analizuoti poligrafijos įrenginius. - Bet poligrafijos įrenginiai, kad ir kokios rūšies jie bebūtų, aptinka ne melą, o įtampą. Šis naujas testas galėtų suteikti daugiau, potencialiai naudingesnės informacijos. Bet jis neduos visiškai patikimo rezultato".
K.Murphy pažymėjo, kad nėra jokio mokslinio modelio, siejančio kūno reakciją su melu. Taigi nors ir esama eksperimentinių duomenų, kuriais galima grįsti melo ir organizmo reakcijos į melą ryšį, griežtai nustatyto priežasties ir pasekmės ryšio trūkumas reiškia, kad atliekant poligrafijos testus lieka tikimybė susidurti su neaiškiais rezultatais.
P.Pasricha pabrėžė, kad jo siūlomas testas jokiu būdu nepakeistų esančių poligrafijos įrenginių, o tik papildytų jų galimybes – ir tai tik po to, kai būtų atlikta daugiau tyrimų, kuriuose dalyvautų šimtai žmonių.
Pradiniame tyrime dalyvavo tik 16 žmonių, nes jis buvo pradėtas kaip P.Pasrichos dukters gimnazijos žinių mugės projektas 2005 metų gegužę. Tuomet mergaitė laimėjo antros vietos prizą. Kiek sudėtingesnio tyrimo išvados buvo pristatytos pirmadienį, kasmetiniame moksliniame Amerikos gastroenterologijos koledžo susitikime, kuris vyko Havajuose.
