Itin įdomi yra žvaigždės sistemos istorija ir jos amžius. Labai tikėtina, jog Kapteyn b yra dukart senesnė už Žemę – tai yra seniausia žinoma galimai gyvybei tinkama planeta, įtraukta į Gyvybei tinkamų egzoplanetų katalogą.
Kapteyn b apie savo žvaigždę apsisuka per 48 dienas, jos masė už Žemės yra didesnė bent penkis kartus. Antroji planeta – Kapteyn c – yra dar masyvesnė, jos orbita trunka 121, tačiau gyvybė joje yra neįmanoma, nes planeta per šalta, kad joje būtų skysto vandens. Šiuo metu žinomos tik kai kurios pagrindinės naujai atrastų planetų savybės: minimali masė, orbitos periodas ir atstumas iki žvaigždės. Ateityje mokslininkai tikisi su tobulesniais instrumentais ištirti šių planetų atmosferas ir aiškiai pasakyti, ar jos galėtų būti gyvenamos.
Kapteyn b veikiausiai yra už Žemę vėsesnė planeta (laikantis prielaidos, kad atmosferos sudėtis yra panaši). Tačiau jeigu atmosfera yra tankesnė, temperatūra joje galėtų būti panaši ar net aukštesnė už vyraujančią Žemėje. Planeta pagal savo tinkamumą gyvenimui klasifikuojama greta egzoplanetų Kepler-62f ir Kepler-186f. O įvertinus tai, jog jai yra apie 11,5 mlrd. metų, Kapteyn b turėjo pakankamai daug laiko, kad joje užgimtų kokia nors gyvybės forma.
Planetas mokslininkai atrado naudodamiesi HARPS spektrometru, sumontuotu Europos pietų observatorijai (ESO) priklausančioje La Silla observatorijoje Čilėje.
