„Vien fundamentinius tyrimus atlikti šiais laikais yra didelė prabanga, todėl visi mūsų tyrimai skirti aktualioms problemoms pačiuose įvairiausiuose sektoriuose spręsti. Ultragarso metodai taikomi gamyboje, aviacijoje, medicinoje ir kitur“ – Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Renaldas Raišutis patvirtina taikomojo mokslo vertę šiuolaikiniame pasaulyje, tuo pačiu griaudamas nekomunikabilaus, laboratorijoje užsidariusio „mokslą dėl mokslo“ tiriančio mokslininko įvaizdį.
KTU Ultragarso institutas
© Organizatorių nuotr.

Pasak KTU K. Baršausko Ultragarso mokslo instituto mokslininko, jo darbas kaip reta kūrybinis – pramonės atstovų ar medikų iškeltoms problemoms tenka ieškoti sprendimo būdų, pritaikyti turimus tyrimų metodus visiškai naujose situacijose. „Tyrėją džiugina ne tik pats tyrimo procesas, bet ir sukuriama pridėtinė vertė“, – sako R. Raišutis.

Ultragarso mokslas R. Raišutį, tuo metu elektronikos inžinierių, patraukė įvairiomis taikymo galimybėmis – nuo inžinerinių konstrukcijų iki mikroskopinės medicinos. Šiandien vienas iš svarbiausių jo projektų yra piktybinių odos auglių ultragarsinės diagnostikos tobulinimas, vykdomas bendradarbiaujant KTU ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU).

Negirdimas garsas atveria tai, kas nematoma

Nors žodis „garsas“ šios tyrimų srities pavadinime yra dominuojantis, ultragarso bangos yra negirdimos, arba, pasak R. Raišučio, virš girdimumo ribos.

„Žmogaus ausis girdi iki 14-15 tūkst. Hz dažnio bangas, o mūsų darbo sritis prasideda nuo 30 tūkst. Hz ir aukščiau. Patys žemiausi ultragarso bangų dažniai naudojami didelių objektų – kuro talpyklų, vėjo jėgainių menčių, lėktuvų sparnų tyrimui. Jomis galima tikrinti ir, pavyzdžiui, užkastus vamzdynus korozijos pažeistoms vietoms nustatyti. Pavyzdžiui, nukreiptųjų ultragarso bangų ilgis yra ilgesnis už vamzdynų sienelių storį. Joms padedant galima ultragarsu „matyti“ iki 100 metrų į priekį“, – aiškina KTU profesorius.

Medicinoje, žmogaus vidaus organų tyrimams naudojamas vidutinis ultragarso bangų dažnis – nuo 5 iki 14 MHz, o aukštesni dažniai, apie 20 MHz, naudojami odos pažeidimų, pavyzdžiui, piktybinių auglių tyrimams.

Patys aukščiausi ultragarso bangų dažniai – iki kelių šimtų MHz – naudojami ultragarsinėje mikroskopijoje. „Ultragarsine mikroskopija atliekame mikrograndynų (daugiasluoksnių sudėtingų elektroninių elementų) vidinės struktūros tyrimus. Nuo mikrograndyno patikimumo priklauso elektroninių prietaisų veikimas – pradedant kompiuteriu ar buitine skalbimo mašina ir baigiant lėktuvo valdymo sistema“ – sako R. Raišutis.

Ultragarsinė mikroskopija taikoma ir su medicina susijusiuose audinių mikrostruktūrų tyrimuose.

Tikslumu beveik prilygsta rentgenui

„Šiandien ultragarso bangomis galima gauti beveik tokio paties tikslumo atvaizdus, kaip rentgeno spinduliais. Vystantis technologijoms, tikimasi, jog ultragarsas bus vis dažniau naudojamas dėl vis plačiau atsiveriančių ankstyvosios diagnostikos galimybių“ – sako R. Raišutis. Pasak jo, ultragarsinė diagnostika pranaši tuo, jog yra neinvazinė, nekenksminga ir neskausminga. KTU dirbanti mokslininkų grupė ultragarsiniu mikroskopu tiria chirurginiu būdu pašalintus odos auglių mėginius, siekdami įgyti žinių, kaip atskirti auglius ankstyvojoje stadijoje be chirurginės intervencijos.

„Mūsų kartu su LSMU atliekamo projekto galutinis tikslas yra ne vien tikslus auglio įsiskverbimo gylio išmatavimas ultragarso būdu, bet ir vidinės jo struktūros charakterizavimas. Ankstyvojoje stadijoje nustačius pavojingą auglį, galima išgelbėti žmogaus gyvybę“, – apie ultragarso galimybių pritaikymą medicinoje pasakoja R. Raišutis.

Ultragarso technologiją KTU profesorius apibūdina, kaip ypač „žalią“ – ji nekenksminga nei operatoriui, nei vartotojui, medicinos atveju – nei gydytojui, nei pacientui. Mechaninių ultragarso bangų aktyvumas yra labai nedidelis. Be to, jos generuojamos trumpais impulsais. Dėl to nėra jokio žalingo liekamojo poveikio. Be to, ultragarsu ieškoma defektų aplinkai pavojinguose objektuose, tokiuose, kaip milžiniškos kuro talpyklos, kurioms prakiurus grėstų gamtinė katastrofa. Ultragarsas naudojamas ir „žaliojoje“ energetikoje, pavyzdžiui, ieškant mikroįtrūkimų vėjo jėgainių sparnuose, kurių atitrūkimas nuo jėgainės keltų pavojų aplinkai ir žmonių gyvybėms.

„Ultragarso mokslo tyrimai iš esmės yra mokslų sandūroje. Čia reikalingos fizikos, matematikos ir informatikos, elektronikos ir mechanikos, o atliekant projektus, susijusius su medicina – ir medicinos žinios bei kompetencijos“ – sako R. Raišutis. Pasak jo, KTU ultragarso mokslo tyrimų srityje dirbančių mokslininkų komandos didžiulis privalumas yra įvairiapusė komandos patirtis – institute dirba ir patyrę įvairių mokslo krypčių tyrėjai, tyrimus atlieka bakalauro ir magistrantūros studentai, ir doktorantai.

Į prof. dr. Renaldo Raišučio paskaitą Mokslo festivalyje „Visa matantis ultragarsinis „žvilgsnis“ - kur, kodėl ir kaip?” kviečiame rugsėjo 11 d. 12 val. KTU Elektros ir elektronikos fakulteto 102 auditorijoje Kaune (Studentų g. 50).

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Nori padėti radioaktyviems Černobylio šuniukams: jų kailyje slypi pavojus

Černobylio katastrofa 1986 metais tūkstančių žmonių gyvenimus apvertė aukštyn kojomis, nes...

Australija kurs nacionalinę kosmoso agentūrą (10)

Australija , norinti įsitraukti į pelningą ir greit besiplėtojantį astronautikos sektorių,...

Prognozė: Žemėje atsiras naujas vandenynas (47)

Baikalas gali tapti naujuoju vandenynu, apie tai paskelbė Rusijos mokslų akademijos Sibiro...

JAV į kosmosą iš Kalifornijos iškėlė šnipinėjimo palydovą (25)

Raketa „Atlas V“ su šnipinėjimo palydovu pakilo šeštadienį vakare iš JAV karinių oro...

NASA asteroidus tiriantis erdvėlaivis skrieja pro Žemę pakeliui į asteroidą (8)

NASA asteroidus tiriantis erdvėlaivis, pakeliui į asteroidą, skrieja pro Žemę.

Top naujienos

Stebina net ekonomistą: Lietuvos SPA kainomis lygiuojasi ir į Šveicariją (46)

Lietuvos SPA kompleksai jau susitapatino su aukščiausio lygio Šveicarijos, Suomijos ar kitų...

Pareiškimą padėjęs L. Linkevičius: aš noriu dirbti (262)

Lietuvos Socialdemokratų partijos sprendimas trauktis iš valdančiosios koalicijos, o šios partijos...

Apie pensiją galvojantys lietuviai turi planą B (80)

Nekilnojamojo turto rinkoje, be žmonių, kurie perka būstą gyvenimui arba trumpalaikei...

Prieš G. Palucko valią stojusiems socialdemokratams gresia pašalinimas iš partijos (278)

Prieš partijos valią trauktis iš valdančiosios koalicijos pasisakę Seimo socialdemokratai stos...

Tūkstančių žmonių akivaizdoje – naikintuvo katastrofa liudininkas: tai buvo siaubingas reginys (119)

Vienas Italijos oro pajėgų pilotas žuvo jo naikintuvui „ Eurofighter “ sekmadienį nukritus į...

Vilniuje pro langą iškrito šešiametė, ji labai sunkios būklės (27)

Policija praneša, kad Vilniaus centre prie daugiabučio namo rasta šešiametė. Manoma, kad ji...

Nori padėti radioaktyviems Černobylio šuniukams: jų kailyje slypi pavojus

Černobylio katastrofa 1986 metais tūkstančių žmonių gyvenimus apvertė aukštyn kojomis, nes...

Kauniečiai mero pagalbos prašo išgalvotu ženklu (19)

Jau ilgą laiką daugelyje Kauno vietų praeinant ar pravažiuojant gatvėmis galima pastebėti...

Šiaurės Korėja nurodė, kurios šalys išvengs jos branduolinio smūgio (63)

Šiaurės Korėja pareiškė, kad toms šalims, kurios nėra įsitraukusios į Jungtinių Valstijų...

Mokykloje – meningokoko infekcija: kaip apsaugoti vaikus? (13)

Vilniaus rajono Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos mokinių tėvai sunerimę – vienam...