„Vien fundamentinius tyrimus atlikti šiais laikais yra didelė prabanga, todėl visi mūsų tyrimai skirti aktualioms problemoms pačiuose įvairiausiuose sektoriuose spręsti. Ultragarso metodai taikomi gamyboje, aviacijoje, medicinoje ir kitur“ – Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Renaldas Raišutis patvirtina taikomojo mokslo vertę šiuolaikiniame pasaulyje, tuo pačiu griaudamas nekomunikabilaus, laboratorijoje užsidariusio „mokslą dėl mokslo“ tiriančio mokslininko įvaizdį.
KTU Ultragarso institutas
© Organizatorių nuotr.

Pasak KTU K. Baršausko Ultragarso mokslo instituto mokslininko, jo darbas kaip reta kūrybinis – pramonės atstovų ar medikų iškeltoms problemoms tenka ieškoti sprendimo būdų, pritaikyti turimus tyrimų metodus visiškai naujose situacijose. „Tyrėją džiugina ne tik pats tyrimo procesas, bet ir sukuriama pridėtinė vertė“, – sako R. Raišutis.

Ultragarso mokslas R. Raišutį, tuo metu elektronikos inžinierių, patraukė įvairiomis taikymo galimybėmis – nuo inžinerinių konstrukcijų iki mikroskopinės medicinos. Šiandien vienas iš svarbiausių jo projektų yra piktybinių odos auglių ultragarsinės diagnostikos tobulinimas, vykdomas bendradarbiaujant KTU ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU).

Negirdimas garsas atveria tai, kas nematoma

Nors žodis „garsas“ šios tyrimų srities pavadinime yra dominuojantis, ultragarso bangos yra negirdimos, arba, pasak R. Raišučio, virš girdimumo ribos.

„Žmogaus ausis girdi iki 14-15 tūkst. Hz dažnio bangas, o mūsų darbo sritis prasideda nuo 30 tūkst. Hz ir aukščiau. Patys žemiausi ultragarso bangų dažniai naudojami didelių objektų – kuro talpyklų, vėjo jėgainių menčių, lėktuvų sparnų tyrimui. Jomis galima tikrinti ir, pavyzdžiui, užkastus vamzdynus korozijos pažeistoms vietoms nustatyti. Pavyzdžiui, nukreiptųjų ultragarso bangų ilgis yra ilgesnis už vamzdynų sienelių storį. Joms padedant galima ultragarsu „matyti“ iki 100 metrų į priekį“, – aiškina KTU profesorius.

Medicinoje, žmogaus vidaus organų tyrimams naudojamas vidutinis ultragarso bangų dažnis – nuo 5 iki 14 MHz, o aukštesni dažniai, apie 20 MHz, naudojami odos pažeidimų, pavyzdžiui, piktybinių auglių tyrimams.

Patys aukščiausi ultragarso bangų dažniai – iki kelių šimtų MHz – naudojami ultragarsinėje mikroskopijoje. „Ultragarsine mikroskopija atliekame mikrograndynų (daugiasluoksnių sudėtingų elektroninių elementų) vidinės struktūros tyrimus. Nuo mikrograndyno patikimumo priklauso elektroninių prietaisų veikimas – pradedant kompiuteriu ar buitine skalbimo mašina ir baigiant lėktuvo valdymo sistema“ – sako R. Raišutis.

Ultragarsinė mikroskopija taikoma ir su medicina susijusiuose audinių mikrostruktūrų tyrimuose.

Tikslumu beveik prilygsta rentgenui

„Šiandien ultragarso bangomis galima gauti beveik tokio paties tikslumo atvaizdus, kaip rentgeno spinduliais. Vystantis technologijoms, tikimasi, jog ultragarsas bus vis dažniau naudojamas dėl vis plačiau atsiveriančių ankstyvosios diagnostikos galimybių“ – sako R. Raišutis. Pasak jo, ultragarsinė diagnostika pranaši tuo, jog yra neinvazinė, nekenksminga ir neskausminga. KTU dirbanti mokslininkų grupė ultragarsiniu mikroskopu tiria chirurginiu būdu pašalintus odos auglių mėginius, siekdami įgyti žinių, kaip atskirti auglius ankstyvojoje stadijoje be chirurginės intervencijos.

„Mūsų kartu su LSMU atliekamo projekto galutinis tikslas yra ne vien tikslus auglio įsiskverbimo gylio išmatavimas ultragarso būdu, bet ir vidinės jo struktūros charakterizavimas. Ankstyvojoje stadijoje nustačius pavojingą auglį, galima išgelbėti žmogaus gyvybę“, – apie ultragarso galimybių pritaikymą medicinoje pasakoja R. Raišutis.

Ultragarso technologiją KTU profesorius apibūdina, kaip ypač „žalią“ – ji nekenksminga nei operatoriui, nei vartotojui, medicinos atveju – nei gydytojui, nei pacientui. Mechaninių ultragarso bangų aktyvumas yra labai nedidelis. Be to, jos generuojamos trumpais impulsais. Dėl to nėra jokio žalingo liekamojo poveikio. Be to, ultragarsu ieškoma defektų aplinkai pavojinguose objektuose, tokiuose, kaip milžiniškos kuro talpyklos, kurioms prakiurus grėstų gamtinė katastrofa. Ultragarsas naudojamas ir „žaliojoje“ energetikoje, pavyzdžiui, ieškant mikroįtrūkimų vėjo jėgainių sparnuose, kurių atitrūkimas nuo jėgainės keltų pavojų aplinkai ir žmonių gyvybėms.

„Ultragarso mokslo tyrimai iš esmės yra mokslų sandūroje. Čia reikalingos fizikos, matematikos ir informatikos, elektronikos ir mechanikos, o atliekant projektus, susijusius su medicina – ir medicinos žinios bei kompetencijos“ – sako R. Raišutis. Pasak jo, KTU ultragarso mokslo tyrimų srityje dirbančių mokslininkų komandos didžiulis privalumas yra įvairiapusė komandos patirtis – institute dirba ir patyrę įvairių mokslo krypčių tyrėjai, tyrimus atlieka bakalauro ir magistrantūros studentai, ir doktorantai.

Į prof. dr. Renaldo Raišučio paskaitą Mokslo festivalyje „Visa matantis ultragarsinis „žvilgsnis“ - kur, kodėl ir kaip?” kviečiame rugsėjo 11 d. 12 val. KTU Elektros ir elektronikos fakulteto 102 auditorijoje Kaune (Studentų g. 50).

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Milžiniškas ledkalnis kelia pavojų ne tik Grenlandijos gyventojams (2)

Nedidelio Grenlandijos pakrantėje įsikūrusio kaimelio gyventojai sakė per savo gyvenimą jau matę...

Škotijoje iškils pirmasis kosmodromas Europos žemėje (6)

Škotijoje iškils pirmasis kosmodromas Europos žemėje. Tai pirmadienį pranešė britų kosmoso...

Archeologai Egipte atrado mumijų dirbtuvę (2)

Archeologai šeštadienį paskelbė Egipto senoviniame nekropolyje, netoli garsiųjų piramidžių,...

Kūno įdomybės: ar žinote, kam reikalinga rožinė klostė akių kamputyje? (12)

Pažvelkite į veidrodį ir vidiniuose savo akių kampučiuose pamatysite rožines audinio klostes....

Mokslininkai aptiko neįtikėtinai mažą „vaiduoklišką“ dalelę, skriejusią per Antarktidos ledą (19)

Liepos 12 dieną mokslininkai paskelbė aptikę didelės energijos, neįtikėtinai mažą...

Top naujienos

Naujausi reitingai parodė žmonių reakciją į reformas vidurvasarį (28)

Birželio pabaigoje Seime svarstant mokesčių ir pensijų reformas smuktelėjo jas parengusios...

Valstybinių užsakymų užkulisiai: kada siauros srities specialistas tampa aukso vertės (4)

Viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančios įmonės kartais per gana trumpą laiką turi parengti...

Vienintelė tokia Lietuvoje: bažnyčios rūsyje laukia šiurpi akistata su mirtimi (45)

Liškiava – senas dzūkų kaimelis, kuris rašytiniuose šaltiniuose minimas dar nuo XI a....

Vietinių kova su turistais: nuo uždarytų paplūdimių iki draudimo stovėti ant tilto

Draudimai stoviniuoti, lankytis populiariose vietose, lesinti balandžius, demonstruoti tatuiruotes su...

Šioje monarchės nuotraukoje su Trumpais įžvelgė neįprastą detalę: oficialiose fotografijose to būti negali (2)

Karalienei Elžbietai II patarnaujantis personalas turėjo ypač operatyviai ištaisyti per savo...

JAV sulaikyta Rusijos agentė dėl pasikėsinimo kištis į JAV politiką atnaujinta 06:50 (47)

Jungtinės Valstijos suėmė 29 metų Rusijos pilietę, įtariamą rezgus planus daryti įtaką...

Orai: tvankuma ir lietus nesitrauks

Šią naktį būti užkluptiems trumpo lietaus su perkūnija didžiausia tikimybė pietinėje šalies...

Feisbuke plinta siūlymai, kaip užsidirbti iš „Maxima“ kortelės (136)

„Pinigai grįžta perkant“, – džiaugsmingai skelbia viena feisbuko grupė. Joje visi norintys...

Charkoviečiai pageidauja pasiskolinti mūsų prezidentę: jos reikia Ukrainai (636)

Prieš lankantis pusantro milijono gyventojų turinčiame, antrame pagal dydį Ukrainos mieste...

Šioje ledų gausybėje pasislėpęs ledinukas. Ar sugebėsite jį rasti? (15)

Vengrijos menininkas Gergely Dudás – tikras maskuotės meistras, kurio kūriniai internete jau...