„Vien fundamentinius tyrimus atlikti šiais laikais yra didelė prabanga, todėl visi mūsų tyrimai skirti aktualioms problemoms pačiuose įvairiausiuose sektoriuose spręsti. Ultragarso metodai taikomi gamyboje, aviacijoje, medicinoje ir kitur“ – Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Renaldas Raišutis patvirtina taikomojo mokslo vertę šiuolaikiniame pasaulyje, tuo pačiu griaudamas nekomunikabilaus, laboratorijoje užsidariusio „mokslą dėl mokslo“ tiriančio mokslininko įvaizdį.
KTU Ultragarso institutas
© Organizatorių nuotr.

Pasak KTU K. Baršausko Ultragarso mokslo instituto mokslininko, jo darbas kaip reta kūrybinis – pramonės atstovų ar medikų iškeltoms problemoms tenka ieškoti sprendimo būdų, pritaikyti turimus tyrimų metodus visiškai naujose situacijose. „Tyrėją džiugina ne tik pats tyrimo procesas, bet ir sukuriama pridėtinė vertė“, – sako R. Raišutis.

Ultragarso mokslas R. Raišutį, tuo metu elektronikos inžinierių, patraukė įvairiomis taikymo galimybėmis – nuo inžinerinių konstrukcijų iki mikroskopinės medicinos. Šiandien vienas iš svarbiausių jo projektų yra piktybinių odos auglių ultragarsinės diagnostikos tobulinimas, vykdomas bendradarbiaujant KTU ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU).

Negirdimas garsas atveria tai, kas nematoma

Nors žodis „garsas“ šios tyrimų srities pavadinime yra dominuojantis, ultragarso bangos yra negirdimos, arba, pasak R. Raišučio, virš girdimumo ribos.

„Žmogaus ausis girdi iki 14-15 tūkst. Hz dažnio bangas, o mūsų darbo sritis prasideda nuo 30 tūkst. Hz ir aukščiau. Patys žemiausi ultragarso bangų dažniai naudojami didelių objektų – kuro talpyklų, vėjo jėgainių menčių, lėktuvų sparnų tyrimui. Jomis galima tikrinti ir, pavyzdžiui, užkastus vamzdynus korozijos pažeistoms vietoms nustatyti. Pavyzdžiui, nukreiptųjų ultragarso bangų ilgis yra ilgesnis už vamzdynų sienelių storį. Joms padedant galima ultragarsu „matyti“ iki 100 metrų į priekį“, – aiškina KTU profesorius.

Medicinoje, žmogaus vidaus organų tyrimams naudojamas vidutinis ultragarso bangų dažnis – nuo 5 iki 14 MHz, o aukštesni dažniai, apie 20 MHz, naudojami odos pažeidimų, pavyzdžiui, piktybinių auglių tyrimams.

Patys aukščiausi ultragarso bangų dažniai – iki kelių šimtų MHz – naudojami ultragarsinėje mikroskopijoje. „Ultragarsine mikroskopija atliekame mikrograndynų (daugiasluoksnių sudėtingų elektroninių elementų) vidinės struktūros tyrimus. Nuo mikrograndyno patikimumo priklauso elektroninių prietaisų veikimas – pradedant kompiuteriu ar buitine skalbimo mašina ir baigiant lėktuvo valdymo sistema“ – sako R. Raišutis.

Ultragarsinė mikroskopija taikoma ir su medicina susijusiuose audinių mikrostruktūrų tyrimuose.

Tikslumu beveik prilygsta rentgenui

„Šiandien ultragarso bangomis galima gauti beveik tokio paties tikslumo atvaizdus, kaip rentgeno spinduliais. Vystantis technologijoms, tikimasi, jog ultragarsas bus vis dažniau naudojamas dėl vis plačiau atsiveriančių ankstyvosios diagnostikos galimybių“ – sako R. Raišutis. Pasak jo, ultragarsinė diagnostika pranaši tuo, jog yra neinvazinė, nekenksminga ir neskausminga. KTU dirbanti mokslininkų grupė ultragarsiniu mikroskopu tiria chirurginiu būdu pašalintus odos auglių mėginius, siekdami įgyti žinių, kaip atskirti auglius ankstyvojoje stadijoje be chirurginės intervencijos.

„Mūsų kartu su LSMU atliekamo projekto galutinis tikslas yra ne vien tikslus auglio įsiskverbimo gylio išmatavimas ultragarso būdu, bet ir vidinės jo struktūros charakterizavimas. Ankstyvojoje stadijoje nustačius pavojingą auglį, galima išgelbėti žmogaus gyvybę“, – apie ultragarso galimybių pritaikymą medicinoje pasakoja R. Raišutis.

Ultragarso technologiją KTU profesorius apibūdina, kaip ypač „žalią“ – ji nekenksminga nei operatoriui, nei vartotojui, medicinos atveju – nei gydytojui, nei pacientui. Mechaninių ultragarso bangų aktyvumas yra labai nedidelis. Be to, jos generuojamos trumpais impulsais. Dėl to nėra jokio žalingo liekamojo poveikio. Be to, ultragarsu ieškoma defektų aplinkai pavojinguose objektuose, tokiuose, kaip milžiniškos kuro talpyklos, kurioms prakiurus grėstų gamtinė katastrofa. Ultragarsas naudojamas ir „žaliojoje“ energetikoje, pavyzdžiui, ieškant mikroįtrūkimų vėjo jėgainių sparnuose, kurių atitrūkimas nuo jėgainės keltų pavojų aplinkai ir žmonių gyvybėms.

„Ultragarso mokslo tyrimai iš esmės yra mokslų sandūroje. Čia reikalingos fizikos, matematikos ir informatikos, elektronikos ir mechanikos, o atliekant projektus, susijusius su medicina – ir medicinos žinios bei kompetencijos“ – sako R. Raišutis. Pasak jo, KTU ultragarso mokslo tyrimų srityje dirbančių mokslininkų komandos didžiulis privalumas yra įvairiapusė komandos patirtis – institute dirba ir patyrę įvairių mokslo krypčių tyrėjai, tyrimus atlieka bakalauro ir magistrantūros studentai, ir doktorantai.

Į prof. dr. Renaldo Raišučio paskaitą Mokslo festivalyje „Visa matantis ultragarsinis „žvilgsnis“ - kur, kodėl ir kaip?” kviečiame rugsėjo 11 d. 12 val. KTU Elektros ir elektronikos fakulteto 102 auditorijoje Kaune (Studentų g. 50).

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Svarbus tyrimas padės geriau suprasti virusų plitimą žmogaus parazituose

Tarptautinė tyrėjų grupė iš Brazilijos, Čekijos, JAV, Rusijos ir Šveicarijos kartu su prof....

Australija siūlo pinigų už Didžiojo barjerinio rifo gelbėjimo idėjas (4)

Australija kviečia geriausius pasaulio mokslininkus padėti išgelbėti Didįjį barjerinį rifą...

Planetas valganti žvaigždė (1)

Jauna žvaigždė RZ Piscium, nutolusi maždaug per 170 parsekų nuo Žemės, kartais pritemsta...

Mokslininkai tyrė Saulės žybsnius

Saulės žybsniai yra susiję su jos magnetiniu lauku, tačiau ryšio detalės kol kas dar gana...

Robotės humanoidės Sofijos kūrėjas: keliaudami supakuojame ją į dėžes (7)

Visą pasaulį apskriejo žinia, kad dirbtinio intelekto robotė Sofija gavo Saudo Arabijos...

Top naujienos

Vilniuje pasikėsinta nužudyti Lietuvos fitneso čempionę: suimtas garsus sportininkas (401)

Pragaras tęsėsi metų metus, tačiau Lietuvos ir Europos fitneso čempionė Ilona Kokoš taip ir...

Medikų pasakojimai glumina: dar nėra nė 18-kos, o geria iki komos ir psichozės (4)

Kol visas dėmesys nukrypęs į 18-mečius ir 19-mečius, kuriems nuo sausio 1 d. uždrausta pirkti,...

Ėmėsi pilnametystės dar nesulaukusių paauglių gaujos: dviejų merginų mamos sako, kad reikia pagalbos (109)

Pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl, įtariama, paauglių merginų gaujos sumuštos...

Ispanijos žiniasklaida skelbia apie du Tenerifėje nuskendusius lietuvius papildyta 15.24 (38)

Ispanijos žiniasklaida skelbia apie Tenerifėje nuskendusius du lietuvius.

Sustabdyta populiaraus kelionių pardavėjo licencija (64)

Valstybinis turizmo departamentas laikinai sustabdė vieno iš didžiausių Lietuvoje kelionių...

Jauna mama pademonstravo geležinę valią ir 27 kilogramų atsikratė ne sporto salėje ko teko atsisakyti (21)

Jauna moteris pademonstravo geležinę valią – ji sulieknėjo 27 kg, norėdama tapti geresne,...

Kraupaus švedų žurnalistės nužudymo atomazga: byla yra labai neįprasta ir ypač bjauri (2)

Danų išradėjui Peteriui Madsenui antradienį buvo pateikti oficialūs kaltinimai dėl švedų...

Valstybės kontrolė imsis valstybinės žemės (15)

Valstybės kontrolė šiemet planuoja baigti auditus, susijusius su valstybinės žemės valdymu,...

Linkevičius: niekam nekelia abejonių mūsų laikysena Rusijos atžvilgiu (58)

Nepaisant premjero Sauliaus Skvernelio kritikos jo atžvilgiu užsienio reikalų ministras Linas...

Prašoma skelbti kredito unijos Centro taupomosios kasos bankrotą (9)

Lietuvos banko valdyba pripažino kredito uniją Centro taupomąją kasą nemokia ir visam laikui...