Šis reiškinys įamžintas sausio 31 dieną, 20 val. 06 min. vietos laiku. Apie įvykį pranešta socialinio tinklo VK grupėje „ЧП Красноярск“ (ČP Krasnojarsk).


Į Žemės atmosferą įskridęs nedidelis kosminis kūnas dažniausiai sudega ir Žemės nepasiekia. Duomenų, ar užfiksuotas objektas galėjo pasiekti Žemę, nėra. Vaizdo siužetuose matyti, kad meteoras po sprogimo subyrėjo į keletą smulkių dalių. Remiantis vietos gyventojų pranešimais, meteoro blyksnį lydėjo didžiulis sprogimo garsas.

Meteoro sprogimas Sibire. VK stop kadras
Meteoro sprogimas Sibire. VK stop kadras

Remiantis Amerikos meteorų tyrinėtojų draugijos duomenimis, šis meteoro blyksnis Rusijoje, tikėtina, yra susijęs su Alfa Kentauridų meteorų lietumu. Šis meteorų lietus matomas kievienų metų sausio pabaigoje – vasario pradžioje.

Kaip rašoma Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje, meteoras – tai trumpalaikis žybsnis danguje.

Anot astrofiziko Aloyzo Pučinsko, meteorą sukelia labai dideliu greičiu į Žemės (planetos) atmosferą įskriejęs mažas kietas kosminis kūnas, vadinamas meteoroidu.

Plika akimi įžiūrimą meteorą sukuria milimetro ir didesnė dalelė, maždaug kilogramo ar didesnis masės kūnas jau sukuria itin šviesų meteorą, kartais matomą ir dieną – bolidą.

Nespėjusio suirti meteoroido liekana toliau krinta nešvytėdama. Nukritęs bet kokio dydžio kosminis kūnas vadinamas meteoritu, vis dėlto mažiausi – dulkės dydžio – mikrometeoritu. Surasti meteoritai pavadinami vietovės, kurioje jie nukrito, vardu. Didžiausi sveria dešimtis tonų, mažiausi – gramus.

Meteoro sprogimas Sibire. VK stop kadras
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją