Virš Kauno nufilmuotas NSO suglumino gyventoją: kas tas raudonas švytintis objektas danguje?

Į Delfi redakciją kreipėsi kaunietė Akvilė, ji užfiksavo raudonai švytintį objektą danguje. „Jis visiškai nejudėjo, buvo vienoje vietoje. Užfiksuota Kaune, Vytėnų mikrorajone, pietvakarių kryptimi. Stebėjau lauke apie 3 minutes, vėliau grįžau į namus. Išėjusi pažiūrėti po 5 minučių jo jau nebemačiau. Gal galite padėti išsiaiškinti, kas tai buvo?“ – klausė kaunietė.

Akvilė laiške redakcijai atsiuntė ir tikslesnes koordinates, kur ir kada objektas pastebėtas – birželio 3 dieną, šeštadienį, apie 22 val. 53 min. Koordinatės – 54°56'26 N 23°54'19 E, azimutas 222°, pietvakarių kryptis.

Portalas Delfi kreipėsi į bendrovę „Oro navigacija“, kuri teikia oro eismo valdymo, ryšių, stebėjimo bei oro navigacijos informacijos paslaugas. Anot jų, apie orlaivį ar kitą oro erdvėje toje vietoje ir tuo metu buvusį objektą informacijos jie neturi. „Oro erdvėje esančių objektų paleidimas derinamas su paslaugos teikėju (…) likus 7 dienoms iki objekto paleidimo datos. Šiuo atveju, paraiškos dėl užfiksuoto objekto per minėtąjį laikotarpį „Oro navigacija“ negavo – neturime apie jį informacijos“, – tikino bendrovės „Oro navigacija“ komunikacijos vadovė Ingrida Daugirdė.
.
Delfi taip pat kreipėsi į Lietuvos kariuomenės Karines oro pajėgas, kurie tvirtino, kad minėtoje vietoje ir laiku jokios pratybos nevyko, joks orlaivis taip pat nebuvo užfiksuotas.

„Mūsų duomenimis pagal nurodytą laiką, kryptį ir koordinates numatytų ar suplanuotų skrydžių vykdoma nebuvo“, – portalui Delfi teigė Karinių oro pajėgų vyr. ltn. Milda Diliūnė.

Remiantis orlaivių judėjimą danguje fiksuojančio portalo flightradar24.com duomenimis, birželio 3 dieną, apie 22 val. 53 min. (19:53 UTC) pietvakarių kryptimi, žvelgiant iš Kauno, vieninteliai lėktuvai skrido Lenkijos teritorijoje – vienas iš Nicos (Prancūzija) į Helsinkį (Suomija), kitas – iš Salonikų (Graikija) į Rygą (Latviją). Lėktuvai tuo metu buvo už maždaug 100-150 km nuo vietos, kurioje įamžintas raudonai švytintis objektas. Žinoma, tai yra viešai prieinama informacija apie dažniausiai tik cilivinius orlaivius.

Tad kas tas neatpažintas skraidantis objektas galėjo būti – raketa, lėktuvas, palydovas? O gal planeta ar žvaigždė?

Pasak VU Fizikos fakulteto docento dr. Kastyčio Zubovo, nustatyti, koks tai galėtų būti dangaus kūnas, patogiausia naudojantis „Stellarium“ programa. „Dėl raketų ar palydovų – nepanašu į tokį, bet rankos nukirst neduočiau“, – teigė dr. Kastytis Zubovas.

Remiantis „Stellarium“ duomenimis, birželio 3 dieną, apie 22 val. 53 min. pietvakarių kryptimi buvo matyti ne vienas dirbtinis Žemės palydovas, skriejantis maždaug 700-800 km aukštyje, pavyzdžiui, „Starlink“ arba JAV žvalgybinis „Lacrosse 5 r“ ir daugelis kitų, kurie galėjo būti apšviesti Saulės ir sužibėti dar šviesaus vakaro danguje.

Danguje pietvakarių kryptimi taip pat buvo matomos ir įvairios žvaigždės, tačiau nurodytu laiku ir azimutu (222°) ryškesnių žvaigždžių, kurios žibėtų dar nesutemusiame danguje, nebuvo. Pavyzdžiui, tokios žvaigždės kaip Nu Virginis, Zavijava, Delta Crateris, Denebola ir kt. tąsyk buvo pakankamai blankios brėkštančiame danguje ir prastai matomos plika akimi.

Tačiau kaunietė Akvilė minėjo, kad objektas iš pradžių švytėjo ir nejudėjo, bet vėliau jo jau nebebuvo matyti.

Vilniaus universiteto Molėtų observatorijos astronomas Saulius Lovčikas, įdėmiai peržiūrėjęs vaizdo siužetą teigė, kad visų pirma – įrašas labai nekokybiškas, todėl sudėtinga ką nors jame suprasti.

„Ar kamera nefokusavo, kad toks difuzinis objektas, ar tai buvo čiurkšlės iš variklių – negali suprasti, nes išdidinus nesimato medžių – ar jie irgi nefokuse. Danguje ta 222° azimuto kryptimi tuo metu buvo rausva Liūto žvaigždyno žvaigždė Regulas. O gal tai lėktuvas skrido beveik tiesiai nuo stebėtojo... Išplaukę tokie atvejai. Stovėčiau šalia, gal ką ir sugalvočiau. Regulas šiaip ryškus, bet nebado akių, yra rausvas, su vakaro dangumi didelio kontrasto nesudaro. Iš įrašo nesimato, ar tai buvo taškinis objektas, ar difuzinis. Jei giedra, Regulas niekur nedingsta. Bet gali, pamažu sukantis dangui, leistis ir prigesti storesniuose atmosferos sluoksniuose“, – paaiškino Saulius Lovčikas, VU Molėtų observatorijos astronomas.

Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto astrofizikė dr. Renata Minkevičiūtė, peržiūrėjusi vaizdo įrašą, tikino, kad įvardyti, kas tai – sunku. „Tai galėjo būti kad ir Venera. Arba, jeigu objektas judėjo ir dingo, galėjo būti tiesiog lėktuvas“, – sakė dr. R. Minkevičiūtė.

Vis dėlto tikėtina, kad skaitytojos nurodytos koordinatės, laikas ir azimutas galiėjo būti netikslūs, taip pat nėra patvirtinta, ar įamžintas objektas iš tiesų vėliau dingo ir nebesimatė. Be to, šiek tiek į vakarus nuo minėtų koordinačių danguje ryškūs buvo Marsas ir Venera. Taip pat išlieka nemaža tikimybė, kad tai buvo ir minėta žvaigždė Regulas, vėliau išnykusi storesniame atmosferos sluoksnyje. Tiesa, remiantis „Stellarium“, šios žvaigždės azimutas tuo metu buvo kiek labiau į vakarus – apie 253°.