Balandžio pabaigoje vykusi itin galinga geomagnetinė audra suteikė puikią progą pasigrožėti pašvaistėmis neįprastai toli nuo ašigalių – tiek planetos šiaurėje, tiek pietuose. Ne išimtis buvo ir Lietuva – galingų Saulės plazmos išsiveržimų pastaruoju metu netruksta, tad ir šiaurės pašvaistės tampa vis stipresnės, matomos toliau nei įprastai. Viena iš paskutiniųjų pašvaisčių, matomų mūsų šalyje, buvo užfiksuota balandžio pabaigoje.
Kaip pasakojo R. Andriuška, dar balandžio 23-iosios vakare pašvaisčių prognozių programėlė parodė, kad vyksta gan stipri geomagnetinė audra.
„Šviesus vakaro dangus dar neleido to pamatyti, bet žinojom, kad aurora apsilankys. Išvykau susitikti su kolega iš „Sky Chasers LT“ į šiaurę nuo Vilniaus sutartoje vietoje. Važiuojant, pro priekinį mašinos langą matėsi, kad šiaurinis horizontas visas tarsu su ūku, šviesesnis. Išvažiavus iš miškingos vietovės pastebėjau vakarų pusėje žalsvą debesėlį. Sustojus išlipau apsižvalgyti ir negalėjau patikėti – šiaurės pašvaistė buvo man virš galvos, sudarydama lanką nuo rytų iki vakarų! Ir ji matėsi net ir atsisukus į pietus. Tokio galingumo audrą, kai pašvaitė nukeliauja stipriai piečiau, mačiau pirmą kartą“, – pasakojo R. Andriuška.
Pašvaistės, anot dangaus reiškinių fotografo, labai greitai kintantis reiškinys – čia yra, o už kelių minučių gali visiškai pranykti. Todėl fotografuoti būtina nedelsiant.
Tačiau tąsyk pašvaistė buvo tokia galinga, kad liko laiko pasigrožėti reginiu savo akimis, o ne tik užsiimti fotografavimu.
„Pašvaistė tiesiog šėlo, o mes, „užstatę fotikus“, tiesiog gėrėjomės ir stebėjom. Be to, pašvaistės grožį papildė ir besileidžianti delčia su Venera pašonėje“, – įspūdžiais dalijosi fotografas.
Anot R. Andriuškos, pastaroji pašvaistė buvo viena paskutiniųjų šį sezoną – naktys dabar jau šviesios, todėl tikimybė pamatyti pašvaistę bus menka iki pat rugsėjo.
Pašvaisčių fotografavimui R. Andriuška naudoja du fotoaparatus – Sony A7III su Sony 14mm f1.8 GM objektyvu ir Sony A6300 su Samyang 12mm f2.0 objektyvu, „timelapse“ filmo ekspozicijos laikas – 5 sekundės.
Šiaurės pašvaisčių fotomedžioklei R. Andriuška naudoja „SpaceWeatherLive“ programėlę, kurioje, anot fotografo, daugiausia patikimų mokslinių duomenų apie geomagnetines audras.
„Vis dėlto, tiksliai žinoti, ar pašvaistė pasirodys, galima likus maždaug valandai iki jos“, – pridūrė įspūdingą šiaurės pašvaistę įamžinęs R. Andriuška.
Saulės audros ir šiaurės pašvaistės
Remdamasis JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) duomenimis, balandžio 23 dieną Žemę užklupo galinga Saulės audra, kuri sukėlė kvapą gniaužiaunčius poliarinių pašvaisčių reginius.
Balandžio 23-24 dienomis vykusią itin stiprią geomagnetinę audrą sukėlė balandžio 21 dieną išsiveržusi vainikinė Saulės masė, tai yra Saulės plazma (įelektrintų dalelių srautas), nukreiptas Žemės link. Remiantis NOAA duomenimis, audra buvo „G“ klasės, 4 kategorijos iš 5.
Išsiveržusios Saulės dalelės į Žemės atmosferą atsitrenkia maždaug 72 mln. km/h greičiu. Mūsų planetos magnetinis laukas nukreipia šias daleles į ašigalius, o dėl Žemės atmosferoje esančių molekulių jonizacijos viršutiniuose atmosferos sliuoksniuose susidaro spalvingi reginiai – šiaurės ir pietų pašvaistės.
Pastaraisiais metais mokslininkai stebi itin didelį Saulės dėmių skaičių ir dėl to vykstančius dažnus Saulės plazmos išsiveržimus. Anot astronomų, manoma, kad tai susiję su maždaug 11 metų trunkančiu Saulės aktyvumo ciklu, kuris savo aukščiausią tašką turėtų pasiekti 2025 metais.