Čarlzas Darvinas: trumpa biografija ir žymiausi darbai
Čarlzas Darvinas gimė 1809 m. turtingoje mokslininkų šeimoje. Deja, bet anksti neteko savo – Čarlzui tuo metu buvo aštuoneri.
Netrukus tėvas Čarlzą išsiuntė į internatinę mokyklą. Ten berniukas susidomėjo gamta.
Užuot mokęsis, jis pradėjo rinkti drugelius ir mineralus, domėjosi medžiokle ir chemija.
1825 m. Č. Darvinas išvyko į Edinburgo universitetą studijuoti medicinos.
Studijuodamas Čarlzas susidomėjo jūrų bestuburių anatomija ir padarė pirmuosius mokslinius atradimus.
1828 m. Darvinas metė studijas Edinburgo universitete ir išvyko į Kembridžą, tačiau net ir ten jam nelabai sekėsi mokytis. Naujasis jo pomėgis buvo rinkti vabalus.
Studijuodamas Kembridže Čarlzas susipažino su garsiais Anglijos gamtininkais.
1831 m. baigė universitetą ir iki 1836 m. keliavo po pasaulį kaip gamtininkas.
Keliaudamas po daugelį žemynų Darvinas stebėjo rūšių skirtumus ir panašumus. Kelionių laivu metu Č. Darvinas sirgo jūros liga. 1833 m. Argentinoje jis susirgo karštine, o 1834 m. liepą grįždamas iš Andų į Valparaisą vėl susirgo ir mėnesį teko gulėti lovoje.
Nuo 1837 m. Darvinas nuolat skundėsi pilvo skausmais, vėmimu, drebuliu ir kt. simptomais. Pagal naujausias prielaidas Pietų Amerikoje jis nuo vabzdžių įkandimų užsikrėtė Čagaso liga, kuri ir buvo vėlesnių sveikatos sutrikimų priežastimi.
Per penkerius kelionės metus jis kruopščiai užrašė visus savo stebėjimus, papildė gyvūnų kolekciją ir aprašė keletą mažai žinomų bestuburių rūšių.
Visa tai jis aprašė savo pirmojoje knygoje „Natūralisto užrašai“. 1842 m. jis parašė savo pirmąją esė apie rūšių kilmę, kurioje samprotavo apie natūraliąją atranką ir šiuolaikinių rūšių kilmę iš ankstesnių.
1868 m. Darvinas išleido antrąjį savo darbą evoliucijos tema, kuriame pateikė gyvūnų evoliucijos pavyzdžių.
1871 m. jis parašė svarbiausią savo gyvenimo veikalą „Žmogaus kilmė ir lytinė atranka“, kuriame pirmą kartą pasaulio istorijoje pateikė argumentų, įrodančių žmogaus kilmę iš beždžionių protėvių.
Darvinas buvo vedęs savo pusseserę ir susilaukė 10 vaikų, iš kurių trys mirė dar vaikystėje. 10-asis vaikas, Čarlzas Varingas Darvinas, gimė 1856 m. gruodį. Ema Darvin jį gimdė sulaukusi 48 metų. Vaikas buvo psichiškai atsilikęs ir niekada neišmoko vaikščioti ar kalbėti. Spėjama, kad galėjo turėti Dauno sindromą, kuris tada nebuvo mediciniškai aprašytas. nygoje „Rūšių atsiradimas“ Darvinas išreiškia susirūpinimą dėl kraujomaišos ir „blogojo“ artimos giminystės poveikio.
Pats Darvinas mirė 1882 m., būdamas 73 metų. Vaikystėje ir jaunystėje Č. Darvinas buvo tvirtas krikščionis ir norėjo tapti teologu. Tačiau keliaudamas po pasaulį ir stebėdamas jūros gyvūnus jis suabejojo religijos tikrumu.
Darvinas visiškai nusivylė religija, kai anksti mirė jo vaikai. Išgyvenę Č. Darvino vaikai buvo labai silpni ir dažnai sirgo.
Mokslininkas tai aiškino savo santykiais su žmona. Remdamasis savo mintimis ir patirtimi, jis parašė keletą straipsnių apie artimos giminystės dauginimosi pavojus.
