Kol kas neaišku, ar tokia intervencija žmogui būtų veiksminga. Bet esama rimto pagrindo manyti, kad toks gydymas būtų efektyvus, nes vis daugėja žinių apie paprastus maisto priedus, kurie galėtų pasižymėti tokiomis savybėmis.
Prieš dvejus metus mokslininkų grupė, kuriai vadovavo Randy Jirtle'as iš Djuko universiteto (JAV) Medicinos centro, įrodė, kad pelės genų aktyvumas gali būti įtakojamas maisto papildais, kuriuos suėdė jų motinos prieš pat apvaisinimą ar labai ankstyvoje nėštumo stadijoje. Praėjusiais metais Moshe Szyfas, Michaelas Meaney ir kolegos iš McGill universiteto (Kanada) įrodė, kad motinos savo atžalų genų ekspresiją gali keisti net ir po šių gimimo. Jei motina savo žiurkiukus nepakankamai aplaižo, prižiūri ir globoja, tai prie tam tikro geno DNR bazių prisijungia tam tikri cheminiai junginiai – metilo grupės.
Koreguotas genas koduoja gliukokortikoido receptoriaus geną, išreiškiamą smegenų hipokampo srityje. Šis genas padeda reguliuoti gyvūno atsaką į stresą. Nepakankamai prižiūrėtų gyvūnėlių genų natūralus metilinimas susilpnino šio geno aktyvumą. Dėl to žiurkučių organizmuose gaminosi daugiau streso hormono, jie buvo mažiau drąsūs tyrinėdami naujas aplinkas. Genų metilinimas neišnyko iki pat gyvenimo pabaigos.
Dabar ta pati mokslininkų grupė įrodė, kad maisto papildas galėtų lygiai taip pat paveikti gerai prižiūrėtas žiurkes, kai šioms sukanka 90 dienų (žmogišku masteliu – ankstyvoje suaugusio individo stadijoje). Mokslininkai į meiliai augintų žiurkių smegenis sušvirkštė L-metionino – įprastos amino rūgšties, kurios dedama ir į maisto papildus. Amino rūgštis metilino gliukokortikoido geną ir dėl to gyvūnų elgesys pasikeitė. „Jie elgėsi beveik lygiai taip pat, kaip ir prastai prižiūrėtos grupės nariai", - sakė M.Szyfas, tyrimo rezultatus paskelbęs nedidelėje mokslinėje konferencijoje, kuri šio mėnesio pradžioje vyko Šiaurės Karolinoje (JAV).
Nors eksperimento metu injekcija gyvūnų elgesį paveikė neigiamai, turėtų būti įmanomas ir atvirkštinis veiksmas, o M.Szyfas jau įrodė, kad metilo grupes nuo DNR bazių pašalinantis junginys, vadinamas TSA, gali normalizuoti prastai augintų žiurkių elgesį.
Žinoma, niekas neplanuoja švirkšti papildų į žmogaus smegenis, bet M.Szyfas sakė, jog jo tyrimas įrodė, kiek svarbūs gali būti tokie paprasti maisto elementai. „Maisto poveikis yra milžiniškas, bet jis gali būti ir teigiamas, ir neigiamas", - įspėjo mokslininkas. Pavyzdžiui, metioninas, kuris padidino sveikų žiurkių polinkį į stresą, daugybėje vietų parduodamas tablečių pavidalu, o jo molekulės yra pakankamai mažos, kad su krauju patektų į smegenis.
Konferencijoje dalyvavęs Robas Waterlandas iš Bayloro medicinos koledžo (JAV) sakė, kad M.Szyfo idėjos kelia sąmyšį, nes jos byloja, kad metilinimu DNR galima keisti ir suaugusiems individams. Daugybė ligų kyla dėl to, kad pasikeičia mūsų DNR ekspresija, o dabar tikriausiai atsiranda nauji būdai užkirsti kelią šiems pasikeitimas ar juos gydyti, sakė mokslininkas.
Tačiau R.Waterlandas pažymi, kad būtina atlikti dar labai daug darbo. Veikimas tokiomis medžiagomis kaip TSA ir metioninas, jo teigimu, yra lyg „darbas kūju", nes greičiausiai jos metilina ir demetilina daugybę genų, o mes netgi negalime pasakyti, kurie genai yra paveikiami. Tačiau jis mąsto, kad tokie metodai, kaip „RNR nukreipiamas DNR metilinimas", kol kas išbandyti tik augaluose, teoriškai turėtų būti tinkami ir kontroliuojamam žinduolių DNR modifikavimui.
