Šiandieniniai teoriniai modeliai prognozuoja, kad didžiausios įmanomos struktūros turėtų neviršyti 400 megaparsekų dydžio; palyginimui, atstumas iki kaimyninės Andromedos galaktikos yra kiek mažiau nei vienas megaparsekas, o gretimo Mergelės spiečiaus skersmuo siekia apie penkis megaparsekus.
Didesniais nei 400 megaparsekų masteliais Visata turėtų būti daugmaž tolygi – panašiai kaip naujai asfaltuotas kelias atrodo lygus, jei nežiūrime į centimetrų dydžio ar mažesnius grumstelius jo paviršiuje. Visgi karts nuo karto atrandama ir didesnių struktūrų.
Dabar paskelbtas naujas toks atradimas: milžiniškas galaktikų žiedas Jaučiaganio žvaigždyne. Žiedą sudaro daugiau nei 20 galaktikų, kurių šviesa iki mūsų keliauja beveik septynis milijardus metų. Vidutinė galaktikų koncentracija žiede yra apie dvigubai didesnė, nei aplink jį.
Jei galėtume žiedą matyti plika akimi, jis danguje būtų apie 15 kartų didesnio skersmens, nei Mėnulio pilnatis. Žiedo atstumu šis skersmuo siekia 400 megaparsekų, t.y. tiek pat, kaip prognozuojamas maksimalus struktūrų dydis Visatoje.
Taigi pats savaime jis kaip ir nepažeidžia teorinių prognozių. Tačiau įdomu, kad palyginus arti jo – tokiu pat atstumu, kaip žiedo skersmuo – prieš dvejus metus aptikta kita milžiniška struktūra, pavadinta Didžiąja arka.
Besidriekianti daugiau nei du tūkstančius megaparsekų, Didžioji arka yra ilgiausia žinoma galaktikų sankaupa Visatoje. Atstumas iki jos irgi labai panašus, kaip iki žiedo, taigi gali būti, kad abu dariniai yra vieno didesnio dalis.
Tyrėjai apsvarstė galimybę, kad žiedas gali būti pavienis barionų akustinis svyravimas – milžiniška banga, susidariusi per pirmuosius šimtus tūkstančių metų po Didžiojo sprogimo, – tačiau toks darinys turėtų būti tiksliai sferinis, o žiedo forma nuo apskritumo nukrypsta.
Kiekvienas panašios struktūros atradimas kelia iššūkį dabartinei struktūrų formavimosi teorijai, tad gali būti, kad jai reikės reikšmingų patobulinimų.
Tyrimo rezultatai pristatyti Amerikos astronomų sąjungos susirinkime.