Archeologai žmonių kaulų ir dantų, įrankių, dramblio kaulo papuošalų ir gyvūnų liekanų aptiko Buran-Kajos urvuose, praneša BBC.
Ant 32 tūkst. senumo fosilijų rasta įpjovimų, o tai leidžia manyti, kad atliekant pomirtinį ritualą nuo jų pašalinta mėsa.
Archeologas Aleksandras Janevičas iš Ukrainos nacionalinės mokslo akademijos Kijeve Buran-Kajos urvus Krymo kalnuose rato 1991 metais. Nuo to laiko vietovėje atkasta beveik 200 žmonių kaulų fragmentų.
Tarp žmonių kaulų ir dantų atplaišų archeologai rado ir papuošalų iš dramblio kaulo bei daug gyvūnų liekanų.
Žmonių sukurti artefaktai leido archeologams susieti senovės žmones su Gravetės kultūra. Ši kultūra buvo paplitusi po visą Europos žemyną. Ji pavadinta pagal Gravetės vietovę Prancūzijoje, kur ši akmens amžiaus kultūra pirmą kartą tyrinėta.
Naudodami radioaktyvios anglies technologijas, tyrėjai galėjo tiksliai nustatyti žmonių fosilijų amžių. Palaikų forma mokslininkams atskleidė, kad tai – šiuolaikiniai žmonės (Homo sapiens sapiens).
Mokslininkų susidomėjimą kėlė tai, kad urvuose buvo labai nedaug ilgųjų galūnių kaulų. Tačiau ten buvo daugybė galūnių kaulų, kurie priklausė antilopėms, lapėms ir kiškiams.
Žmonių palaikai susidėjo iš stuburo, dantų ir kaukolės kaulų, nedidesnių nei 12 centimetrų. Be to, ant žmonių kalų rastų įpjovimo žymių padėtis skyrėsi nuo rastų ant gyvūnų liekanų.
Ir nors iš papjautų gyvūnų pašalinti kaulų čiulpai, žmonių palaikuose jie neliesti, pasakojo tyrimo bendraautorė Sandrine Prat iš Prancūzijos nacionalinio mokslinių tyrimo centro Paryžiuje.
Anot jos, tai gali rodyti, jog žmonių kaulai buvo apdoroti kitaip nei gyvūnų. Žmonių audiniai pašalinti atliekant ritualinį „apvalymą“, o ne tam, kad būtų suvalgyti.
Šie radiniai leidžia antropologams pažvelgti į labai ankstyvą ir svarbią žmonių kultūrą, teigia evoliucinės ekologijos profesorius ir Gibraltaro muziejaus direktorius Clive`as Finlaysonas.
„Gravetės kultūra apibrėžia šiuolaikinius žmones. Šie žmonės turėjo peilius, lengvus įrankius, atviras stovyklas, jie naudojo mamutų kaulus palapinėms statyti“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad tai yra ankstyviausias Gravetės kultūrinės tradicijos pavyzdys.
C. Finlaysono teigimu, radiniai Ukrainoje suteikė daugiau svorio idėjai, kad ankstyvieji šiuolaikiniai žmonės Europoje paplito iš Rusijos lygumų, o ne į šiaurę pro Balkanus iš Artimųjų Rytų.
