Iš vandenyno į paviršių trykšta geizeriai, o jei vandenyne egzistuoja gyvybė, geizeriai gali į paviršių išmesti jos pavyzdžių ar bent jau metabolinių reakcijų produktų – biopėdsakų.
Deja, Europos paviršius nėra palanki vieta gyvybei ar jos pėdsakams: Saulės spinduliai bei Jupiterio magnetinio lauko atnešamos energingos dalelės turėtų sparčiai sunaikinti sudėtingus junginius. Vis dėlto norint aptikti šiuos pėdsakus, gręžtis iki pat vandenyno nereikės – naujame tyrime pristatomi skaičiavimai, rodantys, kad vos kelių centimetrų ledo sluoksnio gali pakakti molekulėms išsaugoti.
Tyrime sukurtas trimatis Europos ir Jupiterio magnetosferos modelis, kuriuo naudojantis įvertintas energingų dalelių spinduliuotės intensyvumas įvairiose Europos paviršiaus vietose. Arti pusiaujo spinduliuotė yra gana intensyvi ir biopėdsakai – konkrečiai nagrinėtos aminorūgštys – sunaikinami iki 10-20 cm gylio. Tuo tarpu arčiau ašigalių spinduliuotė silpnėja, o biopėdsakai turėtų išlikti net ir vieno centimetro gylyje.
Šie skaičiavimai padės planuojant NASA misiją „Europa Clipper“, kuri turėtų skraidyti aplink Europą ir tyrinėti įvairias jos paviršiaus sritis. Žinios apie tikėtiną biopėdsakų išlikimą leis parinkti tinkamas orbitas, kuriose būtų galima surinkti kuo daugiau naudingų duomenų apie Europos vandenyno savybes, net jei gyvybės ten ir nėra.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Nature Astronomy“.