Mokslininkai nustatė, kad į kiaulės embrioną sušvirkštus kitos rūšies ląstelių įmanoma sukurti chimerinius gyvūnus, kuriuose esama kitai rūšiai priklausančių organų.
Tyrimo metu mokslininkai į pelių embrionus sušvirkštė žiurkių ląstelių. Pelės buvo genetiškai modifikuotos taip, kad joms neaugtų jų pačių organai, todėl užaugo pelės su žiurkių organais.
Mokslininkai tvirtina, kad metodas gali suteikti galimybę auginti persodinimui skirtus žmonių organus kiaulėse, panaudojus pačių pacientų kamienines ląsteles.
Panaudojant paciento kamienines ląsteles turėtų žymiai sumažėti persodinto organo atmetimo rizika, be to, žymiai sumažėtų organų donorų trūkumas.
Dabartinė organų stoka reiškia, kad pacientai savo persodinimo eilės turi laukti labai ilgai.
Tyrimui vadovavęs Kamieninių ląstelių biologijos ir regeneracinės medicinos centro Tokijo universitete (Japonija) profesorius Hiromitsu Nakauchi sakė: „Mūsų galutinis tikslas yra kurti žmonių organus iš indukuotų pliuripotentinių kamieninių ląstelių“.
„Metodas, vadinamas blastocistos komplementacija, suteikia naujų galimybių tiekiant organus. Sėkmingai išbandėme tai su pelėmis ir žiurkėmis. Dabar turime pagrindo tikėti, kad naudojant tą patį metodą pavyks kurti funkcionalius žmonių organus“, - sakė mokslininkas.
Savo darbą kasmetinėje Europos žmogaus genetikos bendrijos konferencijoje pristatęs prof. H. Nakauchi tyrime panaudojo suaugusiųjų kamieninių ląstelių tipą, vadinamą indukuotomis pliuripotentinėmis ląstelėmis, kurių galima gauti iš įvairių žmogaus audinių (pvz., odos) ir paskatinti vystytis į bet kokio tipo organizme esančias ląsteles.
Mokslininkas su kolegomis šias ląsteles, paimtas iš žiurkių, sušvirkštė į genetiškai modifikuotus pelių embrionus (dar vadinamus blastocistomis). Dėl genetinės modifikacijos pelių organizme nesivystė jų pačių kasa – insuliną ir kitus svarbius junginius gaminantis organas.
Pelėms suaugus joms nepasireiškė jokie diabeto požymiai, jų išsivysčiusi kasa buvo susiformavusi beveik vien iš injekuotų žiurkės kamieninių ląstelių.
Mokslininkai tvirtina, kad žiurkių kamieninės ląstelės augo nišoje, kurią atlaisvino nesivysčiusi pelių kasa, todėl tokiu būdu galima būtų tikėtis užauginti praktiškai bet kurį organą.
Panaudojus žmogaus kamienines ląsteles tokiu pačiu būdu galima būtų tikėtis gydyti I tipo diabetu sergančius pacientus – jiems galima būtų pakeisti kasą.
Galima atrasti tam tikrų lygiagrečių tarp projekto ir populiarios knygos bei filmo „Neleisk man išeiti“, kuriame klonai auginami kaip organų donorai turtingiesiems. Realiame pasaulyje mokslininkams neleidžiama kurti žmonių embrionų, neturinčių gebėjimo išauginti vieną ar kitą organą, todėl tikimasi tam panaudoti kiaulių organus.
Profesorius H. Nakauchi sakė, kad tikisi ir toliau tirti metodo galimybes auginant kitus organus bei sieks gauti leidimo naudoti žmonių kamienines ląsteles.
Beje, mokslininkams jau pavyko išauginti kiaules, galinčias gaminti žmonių kraują – tam reikėjo į kiaulių embrionus sušvirkšti žmogaus kraujo kamieninių ląstelių.
Mokslininkas sakė: „Dėl etinių reikalavimų negalime kurti organų neauginančio žmogaus embriono, kuris būtų panaudotas blastocistos komplementacijos metodui. Taigi, kad ši sistema galėtų generuoti žmonių organus, reikia metodą taikyti gyvūnų – pavyzdžiui, kiaulių – organams. Blastocistos komplementacija tarp skirtingų rūšių iki šiol nebuvo atlikta, tačiau mes įrodėme, kad tai yra įmanoma“.
Londono universiteto koledžo (D. Britanija) regeneracinės medicinos skyriaus vadovas profesorius Chrisas Masonas sakė: „Be abejonės, diabetą išgydyti sunku, tačiau tai galėtų būti potenciali, nors ir gana abejotina galimybė, kurios išbandymui ir vystymui reikėtų nuolatinių išteklių ir didžiulio finansavimo. Tokiems atvejams, kaip inksto persodinimas, kuomet operacija nėra reikalinga skubiai, gana patraukli galimybė būtų paimti paciento ląstelių, jas tokiu būdu užauginti ir gauti personalizuotą inkstą. Praeis daug laiko, kol šiuo metodu galės būti kuriami persodinimui tinkami organai, tačiau vizija yra graži“.
