aA
Kai kurių asmenų imuninės sistemos galimai yra iš anksto pasirengusios kovai su COVID-19.
Tyrimas rodo, kad kai kurie iš mūsų gali turėti specifinį imunitetą COVID-19, nors šia liga net nesirgo
© DELFI / Andrius Ufartas

Praėjusį mėnesį žurnale „Cell“ buvo publikuotas tyrimas, kurio duomenys rodo, kad kai kurių asmenų imuninės sistemos galimai yra pasirengusios kovai su naujuoju koronavirusu net be tiesioginės „pažinties“ su juo, skelbia sciencealert.com.

Anot tyrėjų, labiausiai tikėtinas tokio fenomeno paaiškinimas yra reiškinys, vadinamas „kryžminiu reaktyvumu“: limfocitai T helperiai turi gebėjimą reaguoti į nežinomą virusą, o tas pats gebėjimas pasirodo efektyvus ir prieš kitą patogeną. Tokiu atveju, kad šie T limfocitai minėtų asmenų organizmuose atsirado po kontakto su kažkokiu kitu koronavirusu – galimai vienu iš 4, kurie sukelia peršalimą, stipresnį nei paprasta sloga.

„Tokie asmenys pradeda su šiokiu tokiu privalumu: geresne pradine pozicija lenktynėse su virusu, kuomet viruso tikslas yra kuo greičiau pasidauginti, o imuninės sistemos – kuo greičiau virusą sunaikinti“, – „Business Insider“ teigia vienas iš tyrimo autorių, Alessando Sette. Anot jo, T limfocitų kryžminis reaktyvumas „padeda sugeneruoti greitesnį, stipresnį imuninį atsaką“.

Imunologinis privalumas

Šiam tyrimui komanda analizavo 20 asmenų, kurie sirgo COVID-19 ir pasveiko. Taip pat komanda nagrinėjo imuninių sistemų analizės duomenis ir 2015–2018 metais surinktus duomenis apie dar 20 imuninių sistemų. Tai reiškia, kad „kontroliniai“ duomenų rinkiniai niekada neturėjo jokio ryšio su naujuoju koronavirusu.

Iš 20 žmonių, kurių kraujo mėginiai buvo paimti dar iki pandemijos, 50 proc. jau turėjo tam tikrą baltųjų kraujo ląstelių, pavadinimu, CD4+, tipą, kuris padeda organizmui kurti antikūnus ir jau gebėjusį atpažinti naująjį koronavirusą. Todėl jų organizmas iškart galėjo reaguoti į naująją infekciją.

Reikės atlikti daugiau tyrimų, kurie nagrinėtų ar toks imuninis pranašumas lemia lengvesnę COVID-19 ligos eigą.

„Kol kas dar per anksti daryti išvadą, kad kryžminis reaktyvumas su slogos koronavirusais kaip nors nulemia lengvą arba sunkią COVID-19 ligos eigą ar užsikrėtimo dažnumą populiacijoje“, – teigia su tyrimu nesusijęs CEA/Université de Paris-Saclay mokslininkas Maillère Bernardas.

Imuniteto įrodymai

Iš 20 tyrimo dalyvių, kurie sirgo COVID-19 su sunkia ligos eiga susidūrė tik 2 žmonės. 90 proc. pacientų ligos eiga buvo lengva arba vidutinė.

Šios grupės pacientai buvo atrinkti taip, kad mokslininkai galėtų išmatuoti bendrai populiacijai priklausančių COVID-19 pacientų imuninį atsaką, o ne hospitalizuotų, mat manoma, kad su sunkia ligos eiga susiduria apie 20 proc. užsikrėtusiųjų.

Anot tyrėjų, jei vidutinis imuniteto atsakas būtų prastai, tai būtų didelis ir labai blogas ženklas.

Tyrėjai pacientų kraujyje ieškojo dviejų skirtingų tipų baltųjų kraujo ląstelių: CD4+ ir CD8+, jos yra vadinamieji T kileriais. Tai ląstelės, kurios tiesiogiai atakuoja virusu užkrėstas ląsteles.

Tyrimo rezultatai parodė, kad ligos eigoje visų 20 pacientų organizmuose susidarė antikūnai ir T helperiai, gebėję atpažinti koronavirusą bei į jį reaguoti, o 70 proc. pacientų organizmuose susidarė ir T kileriai. Tai parodo, kad organizmas veikiausiai sugebės atpažinti ir kovoti su naujuoju koronavirusu, jei su juo vėl bus susidurta ateityje.

„Savaime suprantama, kad negalime užtikrintai sakyti, kas nutiks po 15 metų, nes virusas apskritai plinta vos kelis mėnesius. Taigi niekas nežino, ar prieš jį susidarantis imuninis atsakas yra ilgalaikis“, – sako A. Sette.

Bet jis mano, kad yra pagrindo būti optimistais – ypač tiems pacientams, kurie sirgo sunkiai. „Imuninė atmintis yra susijusi su įvykiu. Jei įvykis buvo stiprus, tai ir turėsite stiprią atmintį. Jei vos nebūsite nutrenktas sunkvežimio, įvykį prisiminsite, bet veikiausiai neatsiminsite, kokios spalvos kojines dėvėjote vakar, nes tai nebuvo svarbu“, – teigia A. Sette.

Tyrėjai toliau siekia identifikuoti T limfocitų atsaką pacientuose, kurie yra kritiškoje būklėje. Anot mokslininkų, tyrimai jau vyksta.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(22 žmonės įvertino)
3.7727
Delfi Mokslas

Laboratorinėms pelėms mokslininkai implantavo elnio ląsteles: neįtikėtina, kas nutiko po to

Mokslininkams į pelių genomą įterpus elnio genus, pelėms ant galvų užaugo „mini ragiukai...

Sudegusią Paryžiaus Dievo Motinos katedrą tyrinėję mokslininkai aptiko iki šiol neregėtą struktūrą: nieko panašaus nėra buvę

2019 metais Paryžiaus Dievo Motinos katedrą nuniokojo didžiulis gaisras – liepsnos tąsyk...

Ekstremalūs reiškiniai atmosferoje žada sunkius laikus Europos vyndariams: pokyčiai industrijoje neišvengiami

Vyno mėgėjai neabejoja, kad skirtingos dirvožemio ir geografinės sąlygos lemia didelę tų...

Delfi Mokslas

Japonijoje aptiktą šiurpą keliančią „undinės“ mumiją nuskenavę mokslininkai pateikė išvadą, kas tai per padaras

Nauja vienoje Japonijos šventykloje rastos mumifikuotos „undinės“ analizė atskleidė, iš ko...

COVID-19 persirgusius žmones ištyrę mokslininkai rado dar vieną komplikaciją smegenims: ar jums taip buvo? (5)

Kai COVID-19 persirgusi Annie (vardas išgalvotas siekiant apsaugoti moters tapatybę) vėl susitiko...

Top naujienos

Primirštas konfliktas su Kinija nustebino prekyboje: pernai importas buvo rekordinis, bet galiausiai susimokėjo Lietuvos pirkėjas (8)

Konfliktas tarp Vilniaus ir Pekino tęsiasi jau gerokai ilgiau nei metus, o tai puikiai atsispindi ir...

Vaidas Mikaitis

Apsilankė populiariausiame nudistų paplūdimyje: privatumo čia nedaug, bet yra kitų pliusų

Tenerifė keliautojų tarpe dabar yra ant tokios bangos, kad net kartais suabejoju ar yra likę dar...

Ekspertas: jokio „Benkunsko fenomeno“ nėra, bet socdemų laukia du pavojai (17)

Politologas Ignas Kalpokas nemano, kad egzistuoja toks dalykas kaip „Benkunsko fenomenas“ –...

Karo ekspertai: ryškėja pagrindinis Kinijos lyderio vizito į Maskvą tikslas (3)

Pilietinio gynybos ir saugumo analizės centro „Locked N‘ Loaded“ ekspertai praėjusios...

Karas Ukrainoje. Po dronų atakos Kryme pasigirdo sprogimai analitikai: Rusijos vadovybė – neviltyje (1)

Pirmadienį , kovo 20 d., Europos Sąjungos šalių užsienio reikalų ministrai pasirašys Ukrainos...

Andrius Užkalnis

Užkalnio terapija (11) Norite daugiau sąjungininkų ir mažiau priešų? Štai jums trys greiti būdai

Jūs žinote juos, konfliktinius žmones. Viskas, ką jie daro, tai prisitraukia blogiausias...

Papasakojo, kaip atsikratyti raukšlių ir pagurklio be skalpelio: rezultatus pastebėsite jau po dviejų savaičių

Nors sakoma, kad raukšlės net gali puošti veidą, rodydamos brandą, o su ja, tikėtina, ir...

Login

Login 2022. Dr. Alfredas Chmieliauskas. Saugumas, slaptumas, melas, tiesa ir kiti bandymai k***ti protą (2)

Socialinis laikas yra žymiai svarbesnis nei tai, kurioje barikadų pusėje tu esi. Tuo įsitikinęs...

Parengė Fausta Marija Leščiauskaitė

Skyrybos šioje bendruomenėje neegzistuoja, jie važinėja vežimais, nežino, kas yra gėjai, tačiau zoofilija nesvetima Pirma dalis

Jie važinėja vežimais, traukiamais arklių. Vyrai nešioja plačiakraštes skrybėles ir turi...