Kai dar nebuvo užregistruota nė vieno COVID-19 atvejo ir niekas neįsivaizdavo, kokią grėsmę sukels SARS-CoV-2, mokslininkai jau kurį laiką žinojo apie nusimatantį mirtinos, tuomet nežinomos ligos protrūkį, kuriam nesugebėsime tinkamai pasirengti, todėl nusineštas žmonių gyvybes teks skaičiuoti milijonais, rašoma portale sciencealert.com.
Perspektyva atrodė niūriai, tačiau prognozės stebina tikslumu: juk COVID-19 reiškėsi būtent taip, kaip mokslininkai pranašavo. Turint omenyje, kaip stipriai prie gyvūnams būdingų patogenų mus priartino neapgalvotas ir nuolatinis žmonijos kišimasis į gamtą, kažkas panašaus į tai, kas atsitiko, buvo tiesiog neišvengiama, nors tiksli SARS-CoV-2 kilmė neaiški ir dabar.
Užvis labiausiai šokiruoja tai, kad niekas taip ir nepasikeitė.
Nepaisant maksimalių pastangų ir operatyvaus reagavimo, neprognozuojamai mutuojančio SARS-CoV-2 grėsmė išlieka reali. Neprognozuojama yra ir būsimos pandemijos eiga, bet aišku viena: privalome dabar išradinėti vakcinas, galėsiančias apsaugoti nuo tokio pobūdžio grėsmių.
Neseniai komentarą žurnale „Nature“ paskelbę San Diege, Kalifornijoje, veikiančio instituto „Scripps Research“ mokslininkai tikina, kad šalių vyriausybės ir privatusis sektorius turi pradėti investuoti į tyrimus ir didelį neutralizuojamąjį poveikį turinčių antikūnų – apsauginių baltymų, gebančių sukovoti su įvairiomis viruso padermėmis, – kūrimą.
„Tokie antikūnai galėtų būti panaudoti kaip pirmieji vaistai, apsaugantys nuo konkrečios grupės virusių, įskaitant jų padermes ir atmainas, arba gydantys jais užsikrėtusiuosius“, – nurodė kreipimosi iniciatoriai Dennisas Burtonas ir Ericas Topolas.
„Dar svarbiau yra tai, kad antikūnai galėtų būti panaudoti ir kaip vakcinų modeliai“, – aiškina jie.
Tikėtinam daugelio nustebimui mokslininkai akcentavo, kad iš esmės su COVID-19 mums pasisekė. Taip teigti, esą, galima todėl, kad SARS-CoV–2 turi S baltymą – apvalkalo paviršiuje esantį komponentą, palengvinantį vakcinos kūrimą.
Kitą kartą gali pasisekti kur kas mažiau.
„Ateityje pasirodysiantis patogenas gali nebūti toks parankus, – rašo mokslininkai, – todėl vakciną gali tekti kurti daug ilgiau. Dėl naujų atmainų radimosi net SARS-CoV-2 gali imti kelti vis daugiau problemų kuriant vakcinas.“
Vienas iš būdų užbėgti tokiam scenarijui už akių yra vakcinų nuo plataus spektro virusų kūrimas. Tokiu atveju tikslu turėtų tapti didelio neutralizuojamojo poveikio antikūnai, gebantys sukovoti su didžiausią grėsmė keliančiais virusais, kaip antai SARS-CoV–2 atmainos, ŽIV, gripo viruso potipiai, Ebola, MERS ir kt.
Nors izoliuoti tokius antikūnus nėra paprasta, atsižvelgiant į laiką ir pinigus, kuriuos reikėtų skirti, milžiniškos pastangos vis tiek atsieitų kur kas pigiau nei kaina, kurią reikėtų sumokėti, jei nieko nedarytume. Kol būtų pasiekta I bandymų fazė, kovai su vienu konkrečiu virusu tektų skirti nuo 100 iki 200 mln. JAV dolerių (82,4–164,8 mln. eurų), o tyrimų procesas užtruktų net kelis metus. Vis dėlto į COVID-19 panašios pandemijos padarytą žalą reikėtų vertinti trilijoninėmis sumomis.
„Kitaip nei atsakomasis planas, pradedamas įgyvendinti tik atsiradus naujam patogenui, mūsų pasiūlymas yra susijęs su tikslais, kuriuos įmanoma išdėstyti dabar, taip pat su projektais, kuriuos vykdyti būtų galima nedelsiant“, – aiškina kreipimosi autoriai.
„Ateityje tikrai sulauksime protrūkių. Labai tikėtina, kad bus ir epidemijų. Privalome daryti viską, kad jos nevirstų į pandemijas.“