NASA paskelbė, kad Jameso Webbo kosminis teleskopas tolimos egzoplanetos atmosferoje galėjo aptikti molekulę, kuri Žemėje susidaro tik esant gyvybei, praneša „Euronews“.
Planeta K2-18 b buvo plačiai tyrinėjama nuo tada, kai 2019 m. astronomai teigė, kad jos atmosferoje aptiko galimų vandens garų požymių.
Ši planeta, skriejanti aplink raudonąją nykštukę žvaigždę Liūto žvaigždyne, maždaug už 120 šviesmečių nuo mūsų Saulės sistemos, yra 8,6 karto masyvesnė už Žemę.
Vėlesniame tyrime, kuriame buvo nagrinėjami tie patys duomenys, buvo iškelta prielaida, kad vandens garai iš tikrųjų gali būti metanas.
Dabar Jameso Webbo teleskopas nukreipė dar galingesnį žvilgsnį į planetą ir pateikė daug naujų duomenų.
Jis nustatė, kad yra anglies turinčių molekulių, tarp jų metano ir anglies dioksido, o tai didina galimybę, kad K2-18 b gali turėti daug vandenilio turinčią atmosferą ir vandens vandenynais padengtą paviršių.
Šios savybės gali būti planetos, kurioje gali būti gyvybė, ženklai.
Gyvybės užuominos?
Tarp atliktų stebėjimų buvo galima aptikti molekulę, vadinamą dimetilsulfidu (DMS), kuri mūsų planetoje susidaro tik esant gyvybei.
Didžiąją dalį Žemės atmosferoje aptinkamo DMS išskiria fitoplanktonas – mikroskopiniai vandenynų organizmai.
NASA pareiškime teigiama, kad išvada apie DMS buvimą atmosferoje yra „mažiau patikima“ nei kitos išvados ir ją reikia papildomai patvirtinti.
„Būsimi stebėjimai turėtų padėti patvirtinti, ar K2-18 b atmosferoje iš tiesų yra didelis DMS kiekis“, – paaiškino Kembridžo universiteto astronomas Nikku Madhusudhanas, pagrindinis šiuos rezultatus skelbiančio straipsnio autorius.
Tačiau kosmoso agentūra teigė, kad atmosferoje aptiktas gausus metano ir anglies dioksido kiekis bei amoniako trūkumas patvirtina hipotezę, kad po vandenilio turtinga K2-18 b atmosfera gali būti vandenynas iš vandens.
Manoma, kad ši planeta yra Hiso pasaulio – planetos, didesnės už Žemę, bet mažesnės už mūsų Saulės sistemos dujines milžines, kurią dengia skystas vandenynas ir tiršta azoto atmosfera – pavyzdys.
Tokių planetų kaip K2-18 b mūsų Saulės sistemoje nėra, todėl jos menkai pažįstamos, nors mokslininkai mano, kad jos paplitusios aplink raudonąsias nykštukines žvaigždes.
Kai kurie astronomai mano, kad Hiso planetos gali būti perspektyvi aplinka gyvybės įrodymų paieškoms.
„Mūsų išvados pabrėžia, kad ieškant gyvybės kitur svarbu atsižvelgti į įvairias gyvenamąsias aplinkas“, – aiškino Madhusudhanas.
„Tradiciškai ieškant gyvybės egzoplanetose daugiausia dėmesio skiriama mažesnėms uolinėms planetoms, tačiau didesni Hiso pasauliai yra gerokai palankesni atmosferos stebėjimams“.
Egzoplaneta gyvybės zonoje
Astronomus ypač domina K2-18 b planeta, kadangi ji yra žvaigždės, aplink kurią skrieja, gyvybės zonoje, o tai reiškia, kad planeta – nei pernelyg arti, nei pernelyg toli nuo žvaigždės.
Tiesa, NASA įspėja – nepaisant jos atmosferos savybių ir artumo prie žvaigždės, planetos dydis rodo, kad jos viduje veikiausiai yra didžiulė aukšto slėgio ledo mantija, panaši į Neptūno, tik su plonesne atmosfera, kurioje daug vandenilio, ir paviršių dengiančiu vandenynu.
Pasak NASA atstovų, nors manoma, kad Hyceano pasauliuose yra vandenynų iš vandens, tačiau gali būti, kad vandenynas pernelyg karštas, kad jame būtų įmanoma gyventi ar kad jis būtų skystas.
„Nors mūsų Saulės sistemoje nėra tokio tipo planetų, subneptūnai – dažniausias šiuo metu galaktikoje žinomų planetų tipas, – teigė tyrėjų komandos narys Subhajit Sarkaras iš Kardifo universiteto. – Šiuo metu turime detalų gyvybės zonoje esančio subneptūno spektrą, tai suteikė mums galimybę nustatyti jo atmosferoje esančias molekules.“
Atmosferos tyrimas
Tirti egzoplanetų atmosferas – labai sudėtinga, kadangi motininės žvaigždės spindesys yra kur kas ryškesnis už tą planetą.
Mokslininkai tyrė K2-18 b, analizuodami jos motininės žvaigždės šviesą, sklindančią pro egzoplanetos atmosferą. Kadangi planeta prasilenkia su pagrindine žvaigžde, teleskopai užfiksuoja jos ryškumo sumažėjimą.
Tai – įprastas tyrimo būdas, siekiant nustatyti, ar aplink žvaigždę sukasi planeta; galingi teleskopai, kaip antai, Jameso Webbo kosminis teleskopas, pajėgūs užfiksuoti tą pro planetos atmosferą sklindančią šviesą.
Tirdami šią šviesą, tyrėjai gali nustatyti, iš kokių dujų sudaryta egzoplanetos atmosfera.
Kaip teigė N. Madhusudhanas, tyrimų rezultatų pavyko pasiekti dėl išplėsto bangos ilgio diapazono ir beprecedenčio Jameso Webbo kosminio teleskopo jautrumo. Pasak astronomo, tai tik pradžia tyrimų su Jameso Webbo teleskopu, o ateityje „laukia dar daug atradimų“.
Tyrėjų komanda ketina atlikti tolesnius tyrimus su teleskopo MIRI (angl. Mid-Infrared Instrument) spektrografu ir, kaip tikimasi, patvirtinti gautus duomenis bei gauti naujų žinių apie K2-18 b aplinkos sąlygas.
Tyrimo rezultatai aprašyti leidinyje „Astrophysical Journal Letters“.
