Tyrimo grupės vadovas prof. Davidas Martillas iš Portsmuto universiteto Aplinkos, Geografijos ir Geologijų mokslų fakulteto teigė, kad smiltainio sluoksniuose aptiktas pterozauro skeletas – kone idealiai išsilaikęs. Skaičiuojama, kad ši fosilija yra iš vėlyvojo juros periodo, tai reiškia, kad padaras gyveno prieš maždaug 143-165 mln. metų.
Šio pterozauro nasrai yra itin ilgi, o juose išsidėstę smulkūs, aštrūs dantys atrodo tarsi šukos.
„Dar įspūdingiau yra tai, kad kai kurie dantys yra tarsi kabliukai. Tokių dantų, tyrinėdami ankstesnius pterozaurus, dar nesame matę“, – tikino prof. D. Martillas.
Šiais mažais kabliukais pterozaurai galėjo gaudyti mažytes krevetes, kuriomis tikriausiai maitinosi. Dėl tokios dantų formos jos patekdavo į gerklę ir neišsprūsdavo iš nasrų.
Pterozauro skeletą mokslininkai aptiko netikėtai – tyrinėdami didelį smiltainio luitą, kuriame buvo aptikę priešistorinių krokodilų fosilijų.
Anot prof. D. Martillo, manoma, kad pterozauras buvo padengtas nuosėdomis iš karto po žūties ir būdamas ankstyvos irimo stadijos užsikonservavo milijonams metų. Būtent todėl skeletas išliko su beveik tobulais sąnariais ir raiščiais.
Šis pterozauras priklauso pterozaurų šeimai Ctenochasmatidae, kurių fosilijos aptinkamos smiltainio sluoksniuose Vokietijoje, Bavarijoje.
Šiose vietose pterozaurų fosilijos pirmą kartą buvo aptiktos dar aštuonioliktame amžiuje. Nuo to laiko Bavarijoje atkasta šimtai pterozaurų skeletų. Todėl šioje Vokietijos dalyje esanti Frankonijos juros teritorija yra viena iš gausiausių pterozaurų fosilijų radimviečių visame pasaulyje.
„Šio pterozauro viršutinio ir apatinio žandikaulio dantys buvo tarsi veidrodinis vienas kito atvaizdas. Daugiau dantų turintis pterozauras buvo atrastas tik Argentinoje, tai – pterodaustras. Tačiau jo viršutinio žandikaulio dantys yra išlenkti, o apatinio žandikaulio – dar ilgesni. Todėl naujasis egzempliorius labai skiriasi nuo kitų ctenochasmatidae šeimos atstovų“, – pridūrė prof. D. Martillas.
Naujojo atrasto pterozauro dantys rodo, kad šie padarai turėjo savitą maitinimosi mechanizmą. Braidydami vandenyje, jie šaukšto formos snapu semdavo vandenį, o tuomet pro dantis iškošdavo skysčio perteklių, taip palikdami nasruose įstrigusį grobį.
Tikėtina, kad gyvūnas maitinosi braidydamas sekliuose vandens telkiniuose, siurbdamas smulkias vandens krevetes ir kitus gyvius.
Atrastas pterozauras buvo pavadintas Balaenognathus maeuseri. Išvertus iš lotynų kalbos, tai reiškia kažką panašaus į banginio nasrus. Šis specifinis pavadinimas yra skirtas vieno iš tyrimo bendraautorių Matthiaso Mäuserio, kuris mirė mokslinio tyrimo metu, garbei.
Šaltiniai:
