Nuo 2019 m., kai Jinnet Paola Pedraza (Pao_la_Periodista ) pirmą kartą atsisiuntė „TikTok“, ji tapo viena didžiausių socialinės žiniasklaidos svetainės propaguotojų ir populiaresnių naudotojų. Jos trumpi vaizdo klipai apie 2021 m. masinius protestus Kolumbijoje išplito pasaulinėje „TikTok“ bendruomenėje.
Pedraza įsidiegė „TikTok“ dėl to, kad jos dukra papasakojo, kokia smagi yra ši programa. Iš Kolumbijos kilusi 37 metų žurnalistikos tyrėja Pedraza, dabar gyvenanti Ispanijoje, norėjo daugiau sužinoti apie turinį, kuris taip patraukė jos vaiką.
Naujienų niša
Pasauliui užsidarius dėl COVID-19 pandemijos, mama su dukra naudojosi programa, kad skelbtų vaizdo klipus apie tai, kaip jos prisitaikė prie gyvenimo neišeinant iš namų. Tada, kai Kolumbijoje kilo demonstracijos dėl mokesčių didinimo, sveikatos priežiūros pokyčių ir kitų problemų, Pedraza rado nišą: skelbė iš Ispanijos naujienas apie visuomenės pasipiktinimą savo gimtojoje šalyje.
„Atradau, kad „TikTok“ buvo vertingas įrankis, galintis padėti transformuoti visuomenes, ir neapsiriboja tik šokiais, mada bei iššūkiais“, – sakė ji.
Kai Pedraza įrašė savo pirmąjį vaizdo įrašą, ji turėjo 100 stebėtojų. Šiandien iš jos kasdienes naujienas gauna beveik 25 000 žmonių.
Pedraza dalijasi savo įžvalgomis, atlikdama naujus ES finansuojamus tyrimus, susijusius su „TikTok“ poveikiu Z kartai – žmonėms, kurie užaugo supami socialinės žiniasklaidos.
Iniciatyvai vadovauja dr. Paolo Gerbaudo, 1810 m. Napoleono įkurto italų mokymo centro „Scuola Normale Superiore“ kultūros sociologas. Projektas pavadinimu „TikTok and Generation Z“ arba TKTKGEN, prasidėjo 2022 m. sausį ir tęsis iki šių metų pabaigos.
Analizuodamas socialinės žiniasklaidos svetaines ir tikslines grupes Europoje bei Kinijoje, kuriose atsirado „TikTok“, Gerbaudo nori geriau suprasti šias antrosios kartos platformas, kurioms būdingas dalijimasis vaizdo įrašais. Jis telkia dėmesį į tai, kodėl ir kaip jauni žmonės naudoja „TikTok“.
Gera atmosfera
Anot Gerbaudo, priežastis, dėl kurios jie dėl „TikTok“ atsisakė tradicinių socialinės žiniasklaidos platformų, tokių kaip „Facebook“ ir „Twitter“, yra pozityvesnis jos turinys.
Skirtingai nuo „Twitter“ būdingų diskusijų įsikarščiavus, „TikTok“ nuo pat pradžių prisistatė kaip gėrio jėga – jos unikalus algoritmas gali tiksliai numatyti, kokio tipo turinys naudotojui bus malonus.
Gerbaudo mano, kad šis požiūris tikriausiai labiau priimtinas Z kartai, kuri, jo teigimu, ieško labiau dvasią pakeliančios medžiagos.
„Z karta užaugo vykstant krizei po krizės – nuo klimato kaitos iki COVID-19 – ir tai neišvengiamai suformavo jos atstovų požiūrį ir įsitikinimus“, – tvirtino jis. „TikTok“ siūlo objektyvą, per kurį galima suprasti jaunimo kultūrą, ir, atrodo, kad ši karta turi tikrai kitokią pasaulėžiūrą, mažiau orientuotą į konfrontaciją“.
Bet ar gali geros atmosferos ir motyvacinių pranešimų perteklius sukurti jauniems žmonėms savų problemų?
Gerbaudo siekia geriau suprasti platformos „toksiško pozityvumo“ – nuolatinio spaudimo būti laimingam ir dalytis tik teigiamais gyvenimo aspektais – poveikį jų psichikos sveikatai.
Susirūpinimą kelia ir priklausomybė nuo ekranų. Nors šiuo metu mažai žinoma apie tai, kaip „TikTok“ veikia savo naudotojus, ekspertai įspėja, kad unikalus platformos algoritmas ir 15–30 sekundžių trukmės vaizdo įrašai ilgainiui gali turėti rimtų pasekmių žmonių psichologinei būsenai.
Ekranų poveikis
Pietų Danijos universiteto profesorius Anders Grøntved žengė į naujas žemes, atlikdamas vieną iš nuodugniausių tyrimų, susijusių su pailgėjusio prie ekranų praleidžiamo laiko poveikiu.
Jis koordinavo šešerių metų trukmės projektą, tiriantį skaitmeninių ekranų naudojimo poveikį psichikos sveikatai, miegui ir fiziniam aktyvumui. ES finansuojama iniciatyva pavadinimu SCREENS baigėsi šių metų sausį.
Maždaug prieš 15 metų mokslininkai rėmėsi klausimynais, kad nustatytų žmonių prie ekranų praleidžiamą laiką, paprastai klausdami, kiek laiko jie praleido prie kompiuterio ar priešais televizorių, bet šiandien reikia naujo požiūrio.
SCREENS komanda sukūrė programas, skirtas išmaniųjų telefonų naudojimui stebėti bei žmonių judesiams, miego kokybei ir streso lygiui matuoti. Pasak Grøntved, nors prie ekranų praleidžiamas laikas akivaizdžiai pailgėjo, poveikį sveikatai kiekybiškai įvertinti yra ne taip lengva.
Vis dėlto, sujungusi iš beveik 400 žmonių visoje Danijoje surinktus duomenis su visuomenės sveikatos ir elgsenos mokslo sričių duomenimis, komanda atskleidė, kaip internete praleistas laikas veikia visuomenę, ypač vaikus.
Skirtasis laikas baigėsi
Projekto rezultatai rodo, kad kai prie ekranų praleidžiamas laikas buvo sutrumpintas iki valandos per dieną, vaikų ir jaunuolių fizinis aktyvumas gerokai padidėjo.
Darbo dienomis fizinis aktyvumas padidėjo vidutiniškai 45 minutėmis per dieną, o savaitgalį – 73 minutėmis.
„Mes tikrai nesitikėjome tokio didelio poveikio“, – sakė Grøntved. „Turime rasti geresnių galimybių jauniems žmonėms leisti laiką kartu akis į akį, o ne prie ekranų“.
Naudodamasis šiomis išvadomis jis dabar dirba su vietos mokyklomis, kad pagerintų popamokinės veiklos galimybes.
Teigiamas poveikis suaugusiųjų fiziniam aktyvumui nebuvo toks akivaizdus, nes jie buvo linkę vieną sėdimą prie ekranų atliekamą veiklą pakeisti kita. Tačiau suaugusieji pranešė apie geresnį miegą ir bendrą nuotaiką bei didesnę gerovę.
Apibendrinant, projektas patvirtino kai kurias įtariamas problemas, kurias kelia didesnis socialinės žiniasklaidos naudojimas, ir padėjo sutelkti protus.
„Šios technologijos turi privalumų, tačiau turime geriau suvokti jų tiesioginį ir ilgalaikį poveikį“, – teigė Grøntved.
Šeimos taisyklės
Jo nuomone, tai gali reikšti, kad reikia labiau kontroliuoti naudojimąsi socialiniais tinklais, ypač šeimose.
Praktinis veiksmas, kurį jis siūlo tėvams, yra nustatyti taisykles, ribojančias prie ekranų praleidžiamą laiką namuose – ir ne tik vaikams. Projekto duomenys rodo, kad kuo daugiau laiko tėvai praleis prie ekranų, tuo ilgiau tai darys ir jų vaikai.
Be to, kuo labiau tėvai yra priklausomi nuo savo išmaniųjų telefonų, tuo prastesnė jų vaikų psichikos sveikata. Kai šeimos nustato ribas, žmonės yra aktyvesni ir apskritai laimingesni.
Grøntved tai išbandė savo namuose su trimis vaikais ir gyrė rezultatus.
„Tai buvo tikrai gera patirtis mano šeimai ir suteikė mums daug daugiau laiko pabūti kartu namuose“, – tvirtino jis. „Patarčiau žmonėms tai išbandyti“.
Šiame straipsnyje minimus tyrimus finansavo ES Europos mokslinių tyrimų taryba (EMTT) ir programa „Marie Skłodowska-Curie veiksmai“ (MSCA). Šis straipsnis pirmą kartą buvo publikuotas ES mokslinių tyrimų ir inovacijų žurnale „Horizon“.
