Delfi Plius autorių komandą nuo sausio mėnesio papildo skaitytojų pamėgti, įvertinti ir įtakingi mokslo bendruomenės atstovai – astrofizikai dr. Kastytis Zubovas ir dr. Renata Minkevičiūtė bei paleontologas prof. Andrejus Spiridonovas. Mokslininkų publikacijos, įžvalgos, straipsniai ir komentarai įvairiomis mokslo temomis Delfi Plius skaitytojus pasieks kas savaitę.
Delfi pasiteiravo mokslininkų, kodėl verta šviesti visuomenę, populiarinti mokslą ir kodėl jiems patiems yra svarbu rašyti ir kalbėti mokslo temomis.
VU paleontologas prof. Andrejus Spiridonovas: „Pasaulis yra sudėtingas ir nuostabus. Žmonija pasiekė neįtikėtinų aukštumų. Mokslas savais metodais pasiekia net ir Žemės centre vykstančius procesus. Mokslas sugeba suprasti tolimiausias matomas žvaigždes, užgesusias prieš milijardus metų, bet palikusias mums savo šviesą.
Tačiau šiuolaikiniame pasaulyje mokslas reikalingas ne tik grynajam pažinimui. Jis gali padėti mums gyventi gyvenimą geriau ir, galbūt, taip greitai neišnykti dėl savo pačių veiksmų. Mokslas yra tarsi papildomas, šeštasis, išvystomas pojūtis, leidžiantis matyti pasaulį žymiai giliau.
Mokslinis supratimas leidžia surasti tiesioginę naudą priimant sprendimus. Kaip rašė Viljamas Bleikas, mokslas leidžia „pamatyti pasaulį smiltyje, dangų lauko gėlėje, sutalpinti delne begalybę, o amžinybę valandoje“.
VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto astrofizikė dr. Renata Minkevičiūtė: „Apie kosmosą kalbu visų pirma dėl labai savanaudiškų paskatų – man smagu dalintis savo žiniomis.
Visų antra, noriu populiarinti savo profesiją, kad žmonės, o ypač jaunimas, kuris dar tik renkasi profesiją, žinotų, jog astrofizikų būna ne tik NASA, bet ir Lietuvoje, tad tie, kurie nori savo ateitį sieti su kosmoso tyrimais, tikrai gali tą daryti. Ilgą laiką mokyklose astronomija buvo integruota į fizikos pamokas ir visa eilė moksleivių baigė mokyklas taip ir negavę normalių astronominių žinių, jeigu neturėjo fizikos mokytojo, kuris būtų skyręs pakankamai dėmesio šiai temai.
Todėl džiaugiuosi, kad yra alternatyvų, kuomet žmonės gali užkamšyti savo žinių spragas, praplėsti savo akiratį, pažinti pasaulį plačiau. Juo labiau, kad lietuvių kalba straipsnių ar literatūros astrofizikos temomis nėra labai daug. Astrofizika – tai ne tik įstabios ūkų ir tolimų galaktikų nuotraukos. Tai ir mūsų pačių istorija, mūsų atsiradimo Žemėje istorija, savo vietos pasaulyje supratimas kosmoso kontekste.
Galų gale, mokslo populiarinimo straipsnių skaitymas yra galimybė pamatyti, kad, nepaisant mūsų kasdienių rūpesčių, pasaulis yra didelis, gražus ir be galo įdomus“.
VU Fizikos fakulteto docentas dr. Kastytis Zubovas: „Mokslo populiarinimas man atrodo svarbus dėl dviejų, glaudžiai susijusių, priežasčių. Pirmoji – tai būdas pasidalinti su visuomene tais nuostabiais dalykais, kuriuos mokslininkai atranda.
Moksliniai straipsniai, ataskaitos ir panašūs tekstai daugeliui dažniausiai yra neįkandami dėl specifinių terminų ir konteksto išmanymo poreikio. Mokslo populiarinimas suteikia galimybę kiekvienam norinčiam suprasti ir sužinoti apie atradimus, kurie kitu atveju liktų dūlėti mokslinėse duomenų bazėse. Aišku, kai kurie atradimai duoda praktinės naudos, bet toli gražu ne visi, ir toli gražu ne vien praktiški atradimai būna įdomūs. Antroji priežastis – matau tai kaip duoklę ir atsiskaitymą visuomenei.
Yra ir dar viena, grynai asmeninė priežastis – mokslą populiarinti labai smagu. Ir paskatina domėtis kosmoso naujienomis plačiau, nei vien siaura mano paties mokslinių tyrimų sritis“.
Pirmąją publikaciją jau galite rasti ir skaityti čia: Saulės aktyvumo pikas prasidės šiemet: galingo plazmos smūgio pasekmės Žemei būtų katastrofiškos – ar įmanoma apsisaugoti?