„Mokslininkai iš viso pasaulio laukia Bennu asteroido grunto pavyzdžių. Šie tyrimai per ateinančius mėnesius ir metus neabejotinai perrašys mūsų istoriją ir padės atsakyti į klausimus, kaip mūsų Saulės sistema susiformavo ir kaip atsirado gyvybė Žemėje“, – pristatymo metu teigė NASA Goddardo kosmoso centro direktorė dr. Makenzie Lystrup.


Kaip paaiškėjo mėginių pristatymo metu, asteroido grunto pavyzdžiai daugiausia yra smulkios tekstūros, t. y. nuo miltelių iki maždaug ryžių kruopos dydžio. Tačiau tai – dar ne pagrindiniai Bennu asteroido mėginiai, esantys sandarioje pagrindinėje kapsulėje, o pavyzdžių surinkimo metu po kapsulės dangčiu patekę smulkūs asteroido grunto gabalėliai.

OSIRIS REx misijos metu parskraidinti grunto pavyzdžiai iš asteroido Bennu.

Kaip teigė NASA generalinis direktorius Billas Nelsonas, pirmųjų tyrimų metu paaiškėjo, kad mėginiuose yra gausu vandens ir anglies. „Taip pat įvairių mineralų ir organinių molekulių“, – pridūrė B. Nelsonas. Iš viso – beveik 5 proc. mėginio tūrio surado anglis. Mėginio svoris – daugiau nei 60 gramų, o tai – jau didžiausias kiekis istorijoje, kurį pavyko pargabenti iš asteroido.

OSIRIS REx misijos metu parskraidinti grunto pavyzdžiai iš asteroido Bennu.

„Anglis – tai esminis gyvybės elementas“, – teigė B. Nelsonas. – Vandens ir anglies molekulės – būtent tai, ką ir tikėjomės rasti. Juk tai, esminiai elementai, iš kurių susiformavo ir mūsų planeta“.

Tolimesnių tyrimų metu paaiškės dar daugiau informacijos apie asteroido sudėtį, kilmę, Saulės sistemos susiformavimą ir, galbūt, net apie tai, kaip atsirado gyvybė Žemėje.

OSIRIS REx misijos metu parskraidinti grunto pavyzdžiai iš asteroido Bennu.

Pirminių mėginių tyrimų rezultatai

Pirminių tyrimų metu paaiškėjo, kad pavyzdžiuose taip pat yra geležies oksidų, vandens gausaus grunto (molio) pluošto, sulfidinių mineralų plokštelių.

Tai įrodymas, kaip galėjo Žemėje atsirasti vanduo, kaip susiformuoti vandenynai, upės, lietūs, debesys, kai prieš 4-4,5 mlrd. metų tokie vandens gausūs mineralai pateko į besiformuojančią Žemę ir ją pavertė gyvybei tinkamu pasauliu“, – aiškino Dante Lauretta, pagrindinis OSIRIS REx misijos tyrėjas.

OSIRIS REx misijos metu parskraidinti grunto pavyzdžiai iš asteroido Bennu.

Beje, paaiškėjo, kad Bennu paviršius yra tarsi druska ir pipirai, nes yra ir tamsių, ir šviesių grunto dalelių. O įdomiausia dalis dar tik laukia ateityje, nes kol kas visa tai yra tik atsitiktinai po kapsulės „dangčiu“ patekę asteroido Bennu grunto gabalėliai.

Pasak D. Lauretta, didžiausi kosminiai mokslo lobiai bus atskleisti ateityje, pradėjus tyrinėti pagrindinių pavyzdžių rinkinį, esantį itin sandarioje kapsulėje.

OSIRIS REx misijos metu parskraidinti grunto pavyzdžiai iš asteroido Bennu.

Pristatymo metu mokslininkai akcentavo, kad Bennu grunto mėginius sudaro beveik 5 proc. anglies.

„Kodėl visi taip susikoncentravę į anglį? Nes anglis yra centrinis gyvybės elementas Žemėje. Nes ji itin svarbi aminorūgščių formavimuisi, taip pat ir DNR bei RNR dalis. Tyrinėdami galime sužinoti, jog asteroidas galbūt „pasėjo“ gyvybei susiformuoti būtinus elementus Žemėje“, – aiškino Daniel Glavin, OSIRIS REx mėginių tyrėjas.

OSIRIS REx misijos metu parskraidinti grunto pavyzdžiai iš asteroido Bennu.

Anot jo, būtent todėl beveik 5 proc. anglies asteroido mėginiuose yra stulbinanti žinia. „Kai mokslininkai sužinojo, kad mėginiuose yra tiek anglies, jie sakė „wow, čia yra kažkas tokio“. Ir kai mokslininkai sako „wow, čia yra kažkas tokio“, tai reiškia kažką tikrai įspūdingo“, – sakė D. Glavin.

„Panašu, kad mes pasirinkome gerą asteroidą ir atgabenome tinkamus pavyzdžius. Tai astrobiologų svajonė“, – džiaugėsi D. Glavin.

OSIRIS REx misijos metu parskraidinti grunto pavyzdžiai iš asteroido Bennu.

Lori Glaze, NASA Planetinių mokslų padalinio direktorė teigė, kad tai – dar tik pati tyrimų pradžia. Dar laukia pagrindinių mėginių tyrimų etapas ir naujų, įspūdingų atradimų laikas.

Francis McCubbin, astronominių mėginių kuratorius NASA Džonsono kosmoso centre, teigė, jog tai, kad po kapsulės „dangčiu“ buvo atsitiktinai patekusių Bennu asteroido grunto mėginių, yra „problema“, mat dabar reikia daugiau laiko, kol mokslininkai galės pradėti tirti pagrindinius astoeroido mėginius.

„Tačiau tai yra labai gera problema“, – šypsojosi F. McCubbin.

OSIRIS REx


1,2 mlrd. JAV dolerių vertės misija OSIRIS-REx buvo paleista 2016-ųjų rugsėjį. Kosminis zondas nuskriejo į netoli Žemės tuo metu buvusį asteroidą Bennu. Tai maždaug 500 metrų skersmens anglies turtinga kosminė uoliena, kurią NASA mokslininkai įvardija kaip Žemei potencialiai pavojingą asteroidą.
OSIRIS REx misijos metu parskraidinti grunto pavyzdžiai iš asteroido Bennu.

Zondas asteoroidą Bennu pasiekė 2018-ųjų gruodį, o 2020-ųjų spalį paėmė grunto mėginius.

Kitų metų gegužę OSIRIS-REx pradėjo ilgą kelionę atgal į Žemę. Šis žygis baigėsi 2023 rugsėjo 24 dieną, kai šiaurinėje Jutos dykumoje su parašiutu nusileido kosminė kapsulė, kurios viduje – asteroido grunto mėginiai, rašo space.com.

Į Žemę parskraidinti mėginiai iš asteroidi Bennu. Scanpix/NASA nuotr.

Šiuo metu kapsulė su asteroido mėginiais yra NASA Džonsono kosmoso centre Hiustone. Vėliau Bennu grunto pavyzdžius dar daugelį metų tyrinės mokslininkai iš viso pasaulio, ieškodami intriguojančių užuominų apie Saulės sistemos pradžią ir apie tai, kaip Žemėje prasidėjo gyvybė.

Kaip ir kiti asteroidai, Bennu yra ankstyvosios Saulės sistemos reliktas. Kadangi dabartinė jo cheminė sudėtis ir mineralogija beveik nepakito nuo to laiko, kai jis susiformavo maždaug prieš 4,5 mlrd. metų, jame galima rasti užuominų apie uolinių planetų, tokių kaip Žemė, kilmę ir vystymąsi, o galbūt net apie gyvybės raidą.

Į Žemę parskraidinti mėginiai iš asteroidi Bennu. Scanpix/NASA nuotr.

Misijos OSIRIS REx komandos nariai jau pradėjo analizuoti dalį asteroido medžiagos.

Misijos komanda teigė, kad OSIRIS-REx mėginių ėmimo metu paimta apie 250 gramų Bennu grunto, tačiau tai buvo tik preliminarus įvertinimas prieš nusileidimą.

Po to, kai praėjusį mėnesį Jutoje nusileido tik OSIRIS-REx grįžtamoji kapsulė, didesnis misijos erdvėlaivis praskrido pro Žemę pakeliui į kitą asteroidą – Apofį. Planuojama, kad 2029 m. zondas pasieks Apofį ir nuodugniai jį ištirs vykdydamas pratęstą misiją, pavadintą OSIRIS-APEX.

Į Žemę parskraidinti mėginiai iš asteroidi Bennu. Scanpix/NASA nuotr.
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (5)