Gemmstocko kurorto atstovai mano, kad jų sprendimas gali paskatinti kitus imtis tokių pačių veiksmų.
„Manome, kad greitai bus įprasta uždengti ledynų dalis“, - sakė projektą vykdantis keltuvo mašinistas Ursas Elmigeris.
Plėvelė buvo ištiesta virš nuožulnios sniego sankaupos, susidarančios kiekvieną žiemą ir ištirpstančios kiekvieną vasarą.
„Norint atstatyti reikia daug darbo, pinigų ir energijos. Ir vieną dieną, jei tirpimas pagreitės, šlaito atkūrimas bus labai labai brangus“, - sakė U.Elmigeris.
Mokslininkai sako, kad, nors šis būdas yra tinkamas nedideliems sniego plotams apsaugoti, taip negalima išspręsti nykstančių viso pasaulio ledynų problemos.
„Tai gali būti naudinga labai lokaliai, tačiau nei ekonomiškai, nei ekologiškai neįmanoma visiškai padengti net ir nedidelio ledyno“, - sakė geografijos profesorius Wilfriedas Haeberli iš Ciuricho universiteto (Šveicarija).
Universiteto mokslininkai sako, kad 70 proc. Šveicarijos ledynų per ateinančius 30 metų išnyks dėl globalinio atšilimo.
Aplinkosaugininkų grupės protestavo prieš ledyno degimą, teigdami, kad reikia imtis ne trumpalaikių priemonių, o esminių pokyčių klimato kontrolės srityje.
„WWF International“ grupės atstovas Martinas Hilleris sakė: „Sprendimas yra perėjimas prie švarios energijos, mums reikia mažinti žalingų teršalų kaip CO2 išskyrimą“.