Londono Imperatoriškojo koledžo profesorius Rogeris Bilhamas ir jo kolega JAV Kolorado universitete Rogeris Bilhamas remdamiesi „Transparency International“ skelbiamu Korupcijos suvokimo indeksu padarė išvadą, kad daugiausia aukų žemės drebėjimai nusineša labiausiai korumpuotose valstybėse. Be to, žurnale „Nature“ išspausdinto straipsnio autoriai nurodo, kad net ir pasiturinčiose valstybėse žemės drebėjimų aukas griūnant pastatams lemia su statybomis susijęs kyšininkavimas.
Savo pastebėjimus akademikai iliustruoja dviem 2010 m. Įvykusiais 7.0 balų stiprumo žemės drebėjimais – Haityje ir Naujojoje Zelandijoje. Pirmasis žemės drebėjimas lėmė šešiaženklį žuvusiųjų skaičių, o Naujojoje Zelandijoje nebuvo nė vienos aukos. Priešingai nei Haitis, Naujoji Zelandija yra viena skaidriausių pasaulio valstybių. Palyginus itin mažai aukų (iki 1 tūkst.) nusinešė ir katastrofiško 8.8 balų stiprumo žemės drebėjimas Čilėje - vienoje mažiausiai korumpuotų Pietų Amerikos valstybių.
Mokslininkai atkreipė dėmesį ir į tai, kad sąlyginai pasiturinčiose, tačiau labiau korumpuotose valstybėse žemės drebėjimų aukų skaičius buvo statistiškai didesnis panašiai pasiturinčiose (skaičiuojant bendrąjį nacionalinį produktą vienam gyventojui), tačiau geresnius Korupcijos suvokimo indekso rezultatus turinčiose valstybėse.
Tyrimo autoriai skaičiuoja, kad dėl prastos pastatų inžinerijos nuo 1980 m. žemės drebėjimai kasmet nusinešdavo po 18,3 tūkst. aukų. O 83 proc. jų žuvo itin korumpuotose arba neproporcingai pagal turtą korumpuotose valstybėse.
Autorių teigimu, statybos yra korumpuočiausias pasaulio ūkio sektorius.
