Mokslininkai tvirtina, kad visai neseniai atrasto Saltono giluminio lūžio, einančio rytiniu Saltono jūros dugnu, atvaizdavimas yra komplikuotas ir sudėtingas: lūžis eina giliai po vandeniu.
Jo atradimas gali paaiškinti, kodėl taip seniai mokslininkų prognozuojamas žemės drebėjimas vis neįvyksta.
San Andreaso lūžis, einantis per visą Kaliforniją, yra ilgiausias valstijoje. Jo pietinė dalis paprastai sujuda kas 175 – 200 metų, sukeldama maždaug 7 balų Žemės drebėjimą. Tačiau mokslininkai yra sunerimę: kodėl paskutinius 300 metų Kalifornijoje vyravo ramybė ir tyla?
Gali būti, kad naujai atrasta lūžio linija malšina įtampą San Andreaso linijos pietuose. Tai – vienas paaiškinimų, kodėl Kalifornijoje jau kuris laikas nebuvo žemės drebėjimo. Norint tiksliai apibrėžti, kaip sąveikauja šie du lūžiai, reikalingi tolimesni tyrimai.
„Seisminio pavojaus požiūriu, šios struktūros atsiradimas gali pakeisti mūsų dabartinį supratimą apie įtampos perkėlimą ir dinamikos regione trūkumą“, – rašoma tyrėjų darbuose.
Versijos apie naują lūžį pradėjo kilti po maždaug 200 mažareikšmių žemės sudrebėjimų prie Saltono jūros: tai sukėlė kalbas, kad šie drebėjimai yra didžiojo žemės drebėjimo, sieksiančio 7-8 balus, pranašai.
Jei taip nutiktų, tai nukentėtų labai smarkiai gyvenamos vietos, tokios kaip Los Andželas, Palm Springsas ir San Franciskas. Tikimybė, kad Kalifornijoje nutiks megadrebėjimas yra tokia didelė, kad tai pripažino netgi Jungtinių Amerikos valstijų (JAV) kongreso nariai. Jie tvirtino, kad reikalinga perspėjimo sistema, kuri padidintų gyventojų galimybes išgyventi.
Tai Kongresas pranešė po JAV geologijos tarnybos pranešimo, kad Kalifornijos pietums grasina 7 balų, o gal net didesnis, žemės drebėjimas.
„Kiekvieną kartą, kai San Andreaso lūžio seisminis aktyvumas padidėja, seismologai susinervina: jie supranta, kad tie menki sujudėjimai gali tapti milžinišku žemės drebėjimu“, – sakė Pietų Kalifornijos Žemės drebėjimų centro direktorius Thomas Jordanas.
