Dialogas - priemonė uždirbti
Lietuvos mokslininkai, verslininkai, viešojo sektoriaus atstovai šiemet susėdo už bendro stalo, tam, kad atrastų sprendimus, kaip dirbant kartu galima sukurti konkurencingą, žiniomis grįstą ekonomiką, kurios naudą pajustų kiekvienas. Ekspertai atliko Lietuvos mokslo, verslo potencialo analizes, buvo suorganizuota dešimtys ekspertų diskusijų, plataus masto apklausų, tam, kad būtų rastas įrodymais pagrįstas sprendimas, kuriuo keliu Lietuva turi eiti ir į kokius bendrus mokslo ir verslo projektus jai būtų naudingiausia investuoti.
Pasak procesą koordinuojančios įstaigos, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) direktorės Jurgitos Petrauskienės, sumani specializacija - įrankis transformuoti ekonomiką, pasitelkiant žinias ir inovacijas, išnaudojant turimas stiprybes. „Į šį procesą įtraukiamos visos suinteresuotosios šalys: siekiame efektyvumo palaikydami konstruktyvų dialogą tarp mokslininkų ir verslininkų, nes tai gali daryti didelę įtaką šalies ekonomikos augimui“, - idėją, šiuo metu įgyvendinamą visoje Europos Sąjungoje, aiškina Jurgita Petrauskienė.
Būtinybė bendradarbiauti mokslininkams ir verslininkams šiuo metu akcentuojama visame pasaulyje. Šalys, norinčios pasiekti konkurencinį pranašumą, tokį bendradarbiavimą kaip galėdamos skatina. „Versle yra labai nedaug žmonių, kurie sugeba įvardinti, ar mokslininkai gali jiems kuo nors padėti. Tas pats ir moksle - nedaug mokslininkų sugeba suvokti realias verslo problemas ir jų galimus sprendimus. Taip yra todėl, kad naujomis mokslo žiniomis grįsto verslo Lietuvoje nėra daug. Kitaip sakant, versle mažai mokslo žmonių arba mažai iš mokslo gimusio verslo. Reikia tarpininkų, sugebančių suvokti verslo galimybes tobulėti, įžvelgti uždavinius, problemas, kurias reikia spręsti tame kelyje, o tuo pačiu sugebančių tas problemas, uždavinius taip pateikti mokslininkams, kad jie suvoktų, kaip savo kompetenciją gali panaudoti sprendžiant verslui aktualius uždavinius“, - sako Švietimo ir mokslo ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento direktorius dr. Albertas Žalys.
Dr. Vytautas Martinaitis, vienas iš ekspertų grupės skirtos prioritetinei krypčiai „Energetika ir tvari aplinka“ vadovų, pastebi, kad sumaniosios specializacijos idėja visų pirma vertinga tuo, kad vienu metu sudomino tiek verslininkus, tiek mokslininkus. „Neabejotinai jie randa bendrą kalbą. Tam pasitarnauja ir apgalvota ekspertų atrinkimo procedūra. Savo kandidatus siūlo verslo atstovai, o pasirenka mokslo, ir atvirkščiai. Diskusijų metu visi išgirstami, visi ir vertina, tai, ką išgirdo. Taip eliminuojamas „draugų, pažinčių, kėdžių ir autoritetų“ sprendimų priėmimo principas. Būtų labai puiku, kad taip organizuojami ir vedami, tokios apimties, sudėties forumai veiktų nuolatos. Taip suformuotos ekspertų grupės sprendžiant realias problemas veiktų efektyviau už eilę formalių komisijų ir tarybų. Suprantama - jei tai bus siejama su finansavimu“, - savo nuomonę dėsto dr. Vytautas Martinaitis.
Specializacija lemia efektyvumą
Verslininkas Mindaugas Gedvilas, bendrovės „Amilina“ direktorius, pastebi, jo požiūriu, didžiausią specializacijos pliusą - specializuojantis mokslo rezultatai versle gali būti pritaikyti efektyviau: „Tiek Europa, tiek Lietuva ilgą laiką koncentravosi į fundamentaliuosius mokslus, bet labai silpnai investavo į taikomąjį mokslą, todėl Europoje buvo atsilikta nuo didžiųjų pasaulinių konkurentų šioje srityje - JAV ir Kinijos. Sumanioji specializacija leidžia koncentruoti ir efektyviau panaudoti verslo ir mokslo resursus ten, kur Lietuva gali demonstruoti savo konkurencingumą Europos ir Pasaulio mastu“.
Jam antrina dr. Gediminas Račiukaitis, Fizikos instituto Taikomųjų tyrimų laboratorijos Lazerinių technologijų skyriaus vedėjas. „Valstybė, ypač maža, negali finansiškai remti visko. Reikia surasti sritis, kurios gali geriausiai identifikuoti šalį. Dabartinėse diskusijose matyti noras įdėti viską, kad nelikti už borto artėjančiame finansavimo periode. Bet sumanu, tai pirmiausia - lankstu. Naujos idėjos, ar mokslo-verslo bendravimo sritys atsiranda nepaisant struktūrinių fondų finansavimo periodų. Ir bent man, sumani specializacija tam ir yra, kad neuždaryti kelių“, - sako mokslininkas.
Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos direktorius Renaldas Gudauskas mano, kad sumani specializacija gali prisidėti ir prie balanso darbo rinkoje sureguliavimo: „Pasaulinės ekonominės krizės kontekste išryškėjo strateginė neatitiktis tarp egzistuojančios darbo rinkoje kompetencijų pasiūlos ir paklausos. Kitaip tariant, tapo aiškiau, kokios specialybės ir profesijos neturi ilgalaikės perspektyvos, kokios yra konkurencingos. Neabejotinai ir dabar, ir ateityje reikės aukščiausių kompetencijų informacinių technologijų profesionalų: informacijos ir žinių valdymo bei kūrybinių industrijų specialistų. Šiame kontekste, sumanioji specializacija gali atnešti netikėtus kūrybinius sprendimus, lemiančius inovatyvią ateities organizacijų elgseną“.
Pasak Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos inovacijų ir žinių visuomenės departamento direktoriaus Dimitrijaus Kucevičiaus, sumanios specializacijos strategija turi būti orientuota į Lietuvos ūkio kuriamos pridėtinės vertės augimą, konkurencingumo didinimą bei integraciją į tarptautines rinkas. „Atsižvelgiant į tai, 2014-2020 metų MTEP ir inovacijoms skirtos priemonės bus formuojamos didelį dėmesį skiriant verslui, skatinančiam naujų tarptautinėse rinkose konkurencingų produktų kūrimą bei diegimą“, - sako Dimitrijus Kucevičius.
Didžiausias iššūkis – būtinybė pasirinkti
Mindaugas Gedvilas, įsijungęs į sumanios specializacijos rengimo procesą kaip ekspertinių diskusijų grupės „Agroinovacijos ir mokslo technologijos“ vadovas, pasakoja, kad darbo metodas, kai prie vieno stalo susėda mokslininkai, verslininkai ir viešojo sektoriaus atstovai ir ieško bendrų sprendimų, jį nustebino. „Iki šiol man nebuvo tekę dalyvauti tokiose diskusijose - įspūdžiai geresni nei tikėjausi. Labai teigiamai vertinu mokslo atstovų indėlį, bei jų ganėtinai praktinį ir pragmatišką požiūrį diskusijų metu. Gal taip yra ir dėl to, kad mūsų kryptis yra labai jau „žemiška“, - svarsto verslininkas.
Mindaugas Gedvilas pripažįsta šiek tiek pasigendantis aktyvesnio verslininkų dalyvavimo. „Diskusijos nėra lengvos. Specializacija reiškia, kad turime pasirinkti 3-5 siauresnes kryptis, o tai nelengva, nes mums neįprasta. Tuo labiau, kad diskusijose būtinas kritiškas, nesavanaudiškas ir platesnis požiūris, kuris akcentuotųsi ne į siaurus savanaudiškus interesus, o į bendrą rezultatą“, - pasakoja Mindaugas Gedvilas. Jo nuomone, šiuo metu Lietuvoje daug mokslininkų yra labai nutolę nuo verslo, o verslininkų – nuo mokslo. Įveikti šią prarają, jo nuomone, bus didžiausias pavojus, įgyvendinant sumanios specializacijos strategiją.
Dr. Gediminas Račiukaitis priduria, kad viskas priklauso nuo konkrečios situacijos – pavyzdžiui, lazerių mokslo atstovai nuo seno turi stiprius bendradarbiavimo saitus su lazerių verslo atstovais. „Bent savo veikloms nematau kliūčių diegti lazerines technologijas ar metodus medicinoje, biotechnologijoms ar statyboms“, - tvirtai sako jis.
Mokslininkas įsitikinęs, kad kai tik yra abipusis noras, bendrą kalbą mokslininkai ir verslininkai tikrai randa. „Nereikia išankstinio nusistatymo, kad mokslininkai nieko nemoka, o verslui nieko nereikia. Abi pusės turi begales idėjų. Reikia mokytis dalintis jomis: negaliu padėti aš, gal tai gera proga mano kolegai“, - mąstyti plačiau ragina dr. Gediminas Račiukaitis.
Paskutiniojo etapo pavojai
Vilniaus universiteto puslaidininkių fizikos katedros vedėjas dr. Gintautas Tamulaitis perspėja, kad baigiant rengti sumanios specializacijos strategiją ir ją realiai įgyvendinant, reikia iš anksto pasiruošti galimiems pavojams. „Rengiant sumanios specializacijos strategiją yra pavojus temas išplėsti į ten, kur to sumanumo jau beveik ir nėra, arba į ten, kur yra daug sumanumo, bet nebus komercinių produktų. Įgyvendinant gali atsitikti taip, kad verslininkai gaus projektus kartu su mokslininkais, tačiau įrangą nusipirks iš užsienio, ką galėtų padaryti ir be mokslininkų. Tai - irgi gerai, bet nėra laukiamo sinerginio ilgalaikio efekto. O kituose projektuose mokslininkai gaus projektus su privalomai reikalingais verslininkais, bet negaus praktiniu požiūriu vertingų rezultatų. Vėlgi, tai irgi gerai, nes verčia mokslininkus bent kažkiek domėtis praktiniais taikymais, bet artimiausiu metu beveik nieko neduoda verslui. Antra vertus, mokslo žinių diegimas neišvengiamai yra susijęs su didele rizika, kad produktas užstrigs kažkuriame jo kūrimo etape. Jei projektas vykdomas kvalifikuotai, tai vykdytojai net ir tokiu atveju įgis žinių ir gebėjimų, kuriuos įmanoma įgyti tik darant. Kaip sako lietuvių liaudies vadybininkai, už vieną muštą dešimt nemuštų duoda“, - savo požiūrį dėsto dr. Gintautas Tamulaitis.
Sumanios specializacijos ekspertinių diskusijų koordinatorius dr. Andrius Jaržemskis džiaugiasi, kad šis procesas glaudžiam bendradarbiavimui subūrė arti pusantro šimto diskusijose dalyvaujančių ekspertų – savo srities mokslo, verslo ir valstybės institucijų atstovų. „Diskusijos ne tik suartina mokslo ir verslo bendruomenes, bet ir racionalaus bei įrodymais grįsto dialogo metu leidžia susitarti, kurios MTEP ir inovacijų sritys turi didžiausią potencialą realizuotis ir transformuoti šalies ūkį link mokslui imlių industrijų, turinčių didesnę pridėtinę vertę. Labai svarbu, kad ši užsimezgusi dialogo tarp verslo ir mokslo kultūra, kuri jau šiandien padeda nustatyti sumanios specializacijos prioritetus, plėtotųsi ir taptų nuolatiniu valstybės ekonominio augimo katalizatoriumi ir ateityje“, - sako dr. Andrius Jaržemskis.
Sumani specializacija - mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros (MTEP) ir inovacijų vystymo prioritetų nustatymas, pritaikytas kiekvienam regionui, atsižvelgiant į jo turimus ar galimus turėti konkurencinius pranašumus. Sumanios specializacijos strategijas, ruošdamosi naujam Europos Sąjungos finansinio programavimo etapui (2014-2020 m.) ruošia visos Europos Sąjungos šalys. Svarbiausi šios strategijos rezultatai bus įgyvendinti jungtiniai mokslo-verslo projektai, skirti prioritetinių krypčių ir konkrečių prioritetų plėtrai. Lietuvoje šį procesą koordinuoja Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA).
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) yra valstybės biudžetinė įstaiga, vykdanti mokslo ir studijų sistemos stebėseną, organizuojanti ir atliekanti mokslo ir studijų sistemos būklės analizę, teikianti mokslo ir studijų politikai įgyvendinti reikalingą informaciją ir rekomendacijas dėl mokslo ir studijų politikos tobulinimo.
