Graikų astronomo Hiparcho sudaryto Žvaigždžių katalogo fragmentų neseniai aptiko Sorbonos universiteto Prancūzijos nacionalinio mokslinių tyrimų centro mokslininkai bei jų kolegos iš „Tyndale House“.
Šie tekstai aptikti pasitelkus daugiaspektrinių vaizdo gavimo metodus. Tokių priemonių teko imtis, nes viduramžiais, norint pakartotinai panaudoti pergamentą, senesni įrašai buvo nuskutami ar bandomi nuplauti. Šių ištraukų, kurias publikuoja specializuotas leidinys „Journal for the History of Astronomy“, tyrimas pateikia daug svarbių įžvalgų senovės astronomijos tema.
Net ir moderniausias protams, senovės palikimas gali padėti įminti labai įdomių Visatos paslapčių. Hiparcho žvaigždžių katalogo ištraukos gali būti vienas iš tokių instrumentų. Graikų astronomas Hiparchas katalogą sudarė laikotarpiu tarp 170 ir 120 metų prieš Kristų, o tai reiškia, kad šis veikalas yra pirmasis dokumentuotas bandymas įvardyti tikslią fiksuotų žvaigždžių buvimo vietą, joms priskiriant skaitines koordinates.
Tekstas iki tol buvo žinomas iš Klaudijaus Plolemėjo darbų, dar vieno senovės astronomo, kuris sudarė savą katalogą (maždaug po 400 metų po Hiparcho veikalo). Keturių žvaigždynų aprašymai iš Hiparcho žvaigždžių katalogo neseniai buvo įveikti Leono Robino senovės žinių (CNRS/Sorbonos universiteto) tyrinėjimų centro specialistų, jiems talkino kolega iš Kembridžo.
Stulbinantis radinys aptiktas rinkinyje „Codex Climaci Rescriptus“: knygoje, kurią sudaro palimpsestai, ant kurių, pašalinus pirminį tekstą, buvo iš naujo rašoma vėl ir vėl. Seniau joje buvo astronominė poema senovės graikų kalba, o tarp ją lydinčių komentarų – minėtojo HIparcho katalogo ištraukos. Šis palimpsestinis tekstas, ištrintas viduramžiais, į dienos šviesą ištrauktas pasitelkus daugiaspektrinius vaizdo gavimo metodus. Prie projekto dirbo Ankstyvųjų rankraščių elektroninės bibliotekos, „Lazarus Project“ ir Ročesterio technologijų instituto komandos.
Žvaigždžių katalogo fragmentai – seniausi žinomi šiai dienai ir leidžia džiaugtis iki tol nematytais rekonstrukcijos pasiekimais. Pirmiausia, jie paneigia gana paplitusią mintį, kad Klaudijaus Ptolemėjo Žvaigždžių katalogas yra tiesiog Hiparcho veikalo „kopija“, nes pastebėjimai keturių žvaigždynų tema skiriasi. Be to, Hiparcho duomenys patikrinti laipsnio tikslumu, o tai reiškia, kad šis katalogas žymiai tikslesnis nei Ptolemėjaus, nors pastarasis buvo sudarytas vėliau.
Mokslininkų komandai šis ypatingas radinys suteikia daug naujos vertingos informacijos apie antikos astronomijos istoriją ir mokslo kaip tokio pradžią. Be kita ko, jis iliustruoja ir pažangių technologijų galią, pavyzdžiui, daugiaspektrinių vaizdo gavimo metodų, kuriuos pritaikius palimpsestų analizei galima atgauti prarastų filosofijos ir medicinos veikalų.
Šaltiniai: