Spektriniai žvaigždžių stebėjimai – jau Lietuvoje

Spektriniai žvaigždžių skleidžiamos šviesos tyrimai yra galingiausias Visatos pažinimo būdas. Pagal suteikiamos informacijos apie pačią žvaigždę kiekį, o ištyrus vis daugiau ir daugiau žvaigždžių – ir apie galaktiką, kurioje jos yra, spektriniai tyrimai pranoksta iki šiol Lietuvoje vykdytus fotometrinius stebėjimus pro septynis Vilniaus fotometrinės sistemos filtrus. Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Molėtų astronomijos observatorijoje pradėjęs veikti spektrografas yra svarbus veiksnys plėtojant mokslinius tyrimus ir rengiant astrofizikos specialistus.

Pirmąją disertaciją žvaigždžių spektrinių tyrimų tema Lietuvoje parašė Wilhelmina Iwanowska (1905–1999). Atlikusi spektrinius žvaigždžių stebėjimus Stokholmo observatorijoje ir 1936 m. publikavusi straipsnį šios observatorijos biuletenyje, 1937 m. ji apgynė disertaciją tuometiniame Stepono Batoro universitete Vilniuje. Deja, toliau savo mokslinį darbą ši mokslininkė tęsė jau pasitraukusi į Lenkiją, sėkmingai dirbdama Mikalojaus Koperniko universitete Torunėje.

Už tai, kad kitas bandymas Lietuvoje pradėti spektrinius tyrimus sėkmingas, turime padėkoti profesoriui Vytautui Straižiui. Vykdydamas fotometrinius stebėjimus jis su kolegomis atrasdavo įdomių žvaigždžių, kurias labai rūpėjo detaliai ištirti spektroskopiniu būdu. 1982 m. jis šio straipsnio autorę įkalbėjo disertaciniam darbui imtis naujos Lietuvoje tyrimų krypties. Spektriniai stebėjimai buvo vykdomi su tuo laikotarpiu didžiausiu pasaulyje 6 m skersmens Sovietų Sąjungos specialiosios astronominės observatorijos teleskopu. Subyrėjus Sovietų Sąjungai teko skintis kelią į kitų užsienio šalių observatorijas, plėsti tarptautinį bendradarbiavimą, stiprinti astrospektroskopistų komandą. Ir štai – spektrinis prietaisas jau ir Lietuvoje!

Spektrografą pagamino Jeilio universiteto egzoplanetų laboratorija, kuriai vadovauja prof. Debra Fischer. Šioje laboratorijoje buvo pagamintas ir CHIRON spektrografas, įrengtas prie 1,5 m skersmens SMARTS (angl. Small & Moderate Aperture Research Telescope System) teleskopo Čilėje. O šiuo metu projektuojamas itin aukštos skiriamosios gebos spektrografas EXPRES (angl. Extreme Precision Spectrograph), kuris bus įrengtas prie 4,3 m skersmens Discovery Channel teleskopo, esančio Arizonoje (JAV). Labai svarbu, kad prietaisą pagamino patyrę specialistai.

Molėtų astronomijos observatorijos spektrografas sumontuotas 1,65 m teleskopo bokšto ketvirtajame aukšte, specialiai jam įrengtame 2,3×2,2 m dydžio kambaryje. Pats spektrografas sumontuotas ant 185×90 cm dydžio optinio stalo ir apgaubtas specia-liu gaubtu, izoliuosiančiu jį nuo drėgmės ir temperatūros svyravimų. Šiuo spektrografu bus galima gauti dangaus kūnų spektrus 400–880 nm bangų ilgių intervale trimis skirtingomis raiškomis – 30 000, 45 000 ir 60 000. Stebimų objektų šviesa iš teleskopo į spektrografą atkeliauja šviesolaidžiu.

Naujasis prietaisas leidžia geriau panaudoti Molėtų astronomijos observatorijos infrastruktūros galimybes, nes spektriniams tyrimams tinkamų naktų yra daugiau nei iki šiol vykdytiems fotometriniams stebėjimams. Smarkiai išsiplės ir mokslinių tyrimų tematika, jau ruošiamės antžeminiam įvairių kosminių misijų, tokių kaip „Gaia“ ir „Kepler“, programų vykdymui, dalyvavimui Europos komisijos „Horizon 2020“ programos projekte „EUROPLANET 2020 tyrimų infrastruktūra“ ir kitiems darbams. Lietuvoje daug lengviau galėsime atlikti dalį tyrimų, kuriems stebėjimų laiko turėdavome prašyti kitose pasaulio observatorijose. Nuo šiol visų Lietuvos mokslo ir studijų institucijų mokslininkai, taip pat ir užsienio šalių astronomai spektrinius stebėjimus galės atlikti ir Molėtų astronomijos observatorijoje. Naujas modernus prietaisas pagerins ir astronomijos studentų bei doktorantų rengimą.

Ruošiantis naujo prietaiso darbui iš esmės buvo renovuotas ir 1,65 m teleskopas. Buvo pakeista teleskopo ir jo bokšto kupolo elektroninė-mechaninė valdymo sistema, atnaujinta atspindinti veidrodžio danga, iš dalies suremontuotos bokšto patalpos. Šiems dideliems darbams vadovavo astronomai dr. Julius Sperauskas ir dr. Rimvydas Janulis. Spektrografo pagaminimo ir teleskopo veidrodžių dangos atnaujinimo užsakymui bei teleskopo valdymo renovacijai buvo pasitelkta UAB „Bioeksma“, patalpų remontui – UAB „VT statyba“ ir UAB „Molėtiškis“. Projektas buvo finansuojamas iš 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos fondo lėšų pagal priemonę „Nacionalinių mokslo programų ir kitų aukšto lygio mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektų vykdymas“.