Pavyzdžiui, „Tesla“ teigia, kad elektromobilio „Model 3“ per garantinį 8 metų laikotarpį baterijos įkrovimo talpa turėtų likti ne mažesnė nei 70 procentų. „Hyundai“ apie savo modelį „Ioniq 5“ skelbia, kad šio elektromobilio akumuliatoriaus talpa taip pat turėtų likti ne mažesnė nei 70 proc. per 8 metus arba nuvažiavus maždaug 160 tūkst. km.
Vis dėlto, kai vairuotojai elektromobiliu 150 000 km gali nuvažiuoti ir greičiau nei per 8 metus. Ir kai elektromobilio baterija pasiekia galutinę savo gyvavimo fazę, kyla klausimas: ką su ja daryti?
„Baterijų yra daug rūšių ir kategorijų, tačiau jų veikimo principas vienodas. Šiuo metu elektromobilių baterijos nebetinkamos naudoti, jei jos talpa krinta 25 proc., t.y. jei sumažėja iki 75 proc. talpos – mažėja ir nuvažiuojamas kelias“ , – teigė Aplinkos apsaugos instituto direktorius Alfredas Skinulis.
Didelė problema aplinkai
Atliekų tvarkymo problema yra itin didelė todėl, kad elektromobilių baterijos turi ribotą naudojimo laiką ir galų gale yra išvežamos į sąvartyną. Panaudotos elektromobilių baterijos daro neigiamą įtaką aplinkai, kai cheminės medžiagos patenka į viršutinį dirvožemio sluoksnį ir užteršia vietines ekosistemas.
Nors po maždaug aštuonerių metų elektromobilių baterijos nebebus tinkamos elektrinėms transporto priemonėms, jose vis tiek lika apie 70-75 proc. pradinės talpos, o ji yra vertinga. Dauguma panaudotų elektromobilių baterijų yra naudojamos kaip energijos kaupimo įrenginiai.
„Pati elektromobilių baterija yra sudaryta iš mažų baterijų (celių), kurios yra išardomos. Kai visos baterijos talpa nukrenta iki 75 proc., nereiškia, kad visų celių energija nukrinta vienodai. Išardžius celes atrenkama, kurių talpa didesnė ir iš jų energija yra sudedama į powerbank‘us ir rezervinius šaltinius. Jau nebetinkamos celės yra perdirbamos, o iš jų gaunami metalai, kitaip dar vadinami juodąja mase, sudaryta iš ličio ir kobalto. Na, o tada iš šių medžiagų yra gaminamos naujos elektromobilių baterijos“, – apie elektromobilių baterijų perdirbimą pasakojo A. Skinulis.
Perdirbimas
Pasak A. Skinulio, panaudotos elektromobilių baterijos surenkamos iš naudotojų, elektromobilių gamintojų ir kitų šaltinių. Surinkimo procesas gali būti sudėtingas, nes reikalinga identifikacija bei transportavimas.
Tuomet vyksta medžiagų išardymas, kurio metu yra atskiriamos sudedamosios baterijos dalys. Medžiagų atskyrimo procesas, kurio metu litis, kobaltas ir kitos dalys yra atskiriamos, reikalingas tam, kad būtų galima šias medžiagas panaudoti kitose pramonės šakose.
Paskutinis etapas – perdirbimas ir atliekų tvarkymas. Surinktos medžiagos yra valomos ir perdirbamos, kad būtų galima išgauti grynuosius metalus. Atliekų tvarkymo proceso metu turi būti užtikrintas tinkamas saugumas, atsižvelgiant į aplinkos ir saugos reikalavimus. Tam, kad būtų išvengta bet kokio neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai.
Kiekvienas iš šių etapų reikalauja specialių žinių, technologijų ir tinkamos infrastruktūros. Laikui bėgant vis labiau tobulinamas ir plėtojamas perdirbimo procesas, siekiant maksimaliai išnaudoti elektromobilių panaudotas baterijas ir mažinti neigiamą poveikį aplinkai.
Visgi, šiuo metu naujas elektromobilis, tarnaujantis 8 metus, gali pasirodyti kaip dar nepatrauklus variantas. Elektromobilių gamintojai tikina, jog yra siekiama užtikrinti tvarumą perdirbant daugiau baterijų ir suteikiant galimybę panaudoti jas antrą kartą. Galimas ir elektromobilio baterijos keitimas, tačiau tai – itin brangus procesas.
Todėl iki visiškai pilno tvarumo dar reikia daug nuveikti – mažinti išlaidas ir supaprastinti procesus. Laimei, pramonės ekspertai sparčiai ties tuo dirba.
Pasak mokslininkų jau yra sukurtas ultragarsinis perdirbimo metodas, kuris per tą patį laikotarpį, kaip žmonių rankomis atliekamas perdirbimas, galėtų apdoroti 100 kartų daugiau panaudotos medžiagos.
Šviesi ateitis
Aplinkos apsaugos instituto direktorius Alfredas Skinulis tikino, kad elektromobilių ateitis vienareikšmiškai yra šviesi: „Atsiras naujos baterijos, kurios bus pagamintos ne tik iš ličio, bet atsiras ir kitokių fizinių, mechaninių ir cheminių savybių. Mūsų atsakomybė yra elgtis tinkamai su tomis baterijomis, užtikrinti jų gyvavimo ciklą ir jas perdirbti.“
Vis dėlto, kol kas elektromobilių baterijų perdirbimas meta šešėlį šiai pramonės šakai – atsiranda vis daugiau nelegalių perdirbėjų, kurie dažnu atveju pridaro žalos.
Kaip teigia A. Skinulis, svarbiausia užtikrinti, kad nebetinkamos naudoti baterijos būtų surenkamos legaliai: „Dažnai atsiranda nelegalių surinkėjų, kur meistreliai, nelabai išmanantys, patys imasi perdirbti ir ardyti elektromobilių baterijas. Tai labai pavojinga, nes neturint specialios, tam pritaikytos įrangos, gali kilti labai pavojingi gaisrai, į aplinką išskiriantys daug kenksmingų medžiagų.“
Tam, kad tokiems įvykiams būtų užkirstas kelias, reikia imtis griežtesnių reikalavimų. Visgi kalbama ne tik apie aplinką, bet ir žmonių sveikatą.
„Reikia teisiškai reglamentuoti visą baterijų gyvavimo ciklą. Žinoma, dabar veikia Europos Sąjungos reglamentas, yra ir Lietuvoje veikiantys teisės aktai, bet jie dar neveikia taip efektyviai. Reikalingi pokyčiai, nes mes atsiliekame nuo išaugusių elektromobilių mastų. Elektromobilių baterijų daugėja, tad ir sprendimų reikia naujų. Reikia pagalvoti į priekį, suvokiant, kad baterijos gali atnešti ne tik naudos, bet ir žalos. Todėl būtina užtikrinti tinkamą teisinį reglamentą, kuris įpareigotų laikytis baterijų gyvavimo ciklo ir tada jau patiems žmonėms jausti atsakomybę.“
Pasak mokslininkų, elektromobilio gamybos poveikis aplinkai niekada nebus neutralus, todėl senų elektromobilių baterijų perdirbimas ir panaudojimas yra labai svarbūs procesai, siekiant užtikrinti, kad juose esančios medžiagos išliktų naudingos kuo ilgiau.
Vis dėlto, elektromobiliai yra daug tvaresni nei iškastiniu kuru varomos transporto priemonės. Tikimasi, kad ateityje elektromobilių baterijos tarnaus apie 15-20 metų ir jas bus galima pakartotinai perdirbti ir panaudoti.
Straipsnis parengtas Delfi praktikantės.