Sprendžiant iš šią vasarą aptiktų šiurpių radinių ir skeletų pozicijos, beveik prieš 7000 metų visiems šiems žmonėms buvo nukirstos galvos, paskui jie buvo sumesti į griovį.
„Manau tai susiję su tikėjimu, kokiomis magiškomis priemonėmis galima apsaugoti ir sustiprinti gyvenvietę, – „Live Science“ pasakojo Kylio universiteto protoistorijos ir socialinės archeologijos dėstytojas Martinas Furholtas. – Matome, kad aplink žmonių gyvenvietę iškastas griovys, o į tą griovį sumesti žmonės, – gal nužudyti, gal patys mirę, – nes veikiausiai tikėta magiška ar simboline šių mirusių žmonių galia.“
M. Furholtas su kolegomis iš Kylio universiteto ir Slovakijos mokslų akademijos Archeologijos instituto mokslininkai jau nuo 2012 m. atliko archeologinius kasinėjimus Vrablėje (Slovakijoje), netoli šalies sienų su Austrija ir Vengrija.
Neolito periodu šioje vietoje būta juostinės keramikos kultūros (vok. „linearbandkeramik“) žmonių gyvenvietės; ši kultūra taip vadinama pagal puodų puošimo juostomis, vingiuotu ar kampuotu raštu, tradiciją.
M. Furholto teigimu, tikėtina, kad Vrablės gyventojų protėviai prieš 1500 metų atėjo į dabartinę Graikiją iš teritorijos, kuri dabar yra Turkija. Iš čia juostinės keramikos kultūra išplito į daugelį Europos dalių; gali būti, kad tai – pirmųjų neolito gyventojų (pvz., jie pastatė Stounhendžą Anglijoje) Vakarų Europoje protėviai.
Žmonių aukojimas
Masinė kapavietė rasta netoli įėjimo į gyvenvietę Vrablėje. Remdamiesi keliais aspektais, tyrėjai daro išvadą, kad žmonės buvo nužudyti ir sumesti į griovį. „Lauke neaptikome jokių traumų, patologinių pokyčių požymių, – teigė antropologė Zuzana Hukelova. – Vis dėlto kūnai – be galvų, mums dar neaišku, kaip jas pašalino. Nukirstos galvos – viena iš galimų mirties priežasčių.“ Pasak antropologės, tyrėjai tikisi daugiau sužinoti, kai bus baigti šiuo metu atliekami antropologiniai tyrimai.
„Kūnai gulėjo įvairiomis pozomis – ant nugaros, ant šono, ant pilvo, plačiai išskėstomis rankomis ir kojomis, per alkūnes sulenktomis rankomis ir per kelius sulenktomis kojomis, lyg varlės, – pasakojo antropologė. – Tai – vienas iš požymių, rodantis, kad kūną veikiausiai įmetė į griovį.“
Dauguma mirusiųjų – jauni, nuo 18 iki 25 m. amžiaus, dalies amžius galėtų būti nuo 25 iki 35 m. Tarp mirusių nebuvo brandesnio amžiaus suaugusiųjų, vaikas buvo tik vienas – jam vieninteliam nebuvo nukirsta galva. „Daugiau sužinosime, kai bus baigta skeletų analizė“, – sakė Z. Hukelova.
Senovės paslaptis
Pasak M. Furholto, neolito laikų gyvenvietėje Vrablėje vienu metu stovėjo apie 80 didelių vigvamų, kiekviename gyveno viena ar kelios šeimos.
Gyvenvietė buvo suskirstyta į tris rajonus, o gynybinė siena pastatyta ir griovys iškastas tik aplink vieną rajoną, jau vėlesniais metais – galbūt taip norėta apsisaugoti nuo žmonių iš kitų rajonų.
„Įtvirtinimų rasta tik aplink vieną rajoną, juose – šeši įėjimai, ir nė vienas nesusietas su kitais rajonais. Tai skatina manyti, kad norėta apsisaugoti ne nuo išorės puolimų, kad tai buvo atidalinimas, trukdęs patekti į rajoną kaimynams.“
Goslaro (Vokietija) Archeologinių tyrimų centro acheologas Christianas Meyeris nedalyvauja tyrinėjimuose Vrablėje, tačiau jam teko matyti masinio smurto pavyzdžių kitose juostinės keramikos kultūros gyvenviečių kasinėjimų vietose.
„Pateikiamos įvairios interpretacijos – kad įvyko žudynės, buvo įvykdyta bausmė mirtimi, žmonės buvo luošinami ar vykdyti įvairūs kulto ritualai, – sakė jis. – Turint omenyje tai, kas jau žinoma apie šios archeologijos kultūrą, dar vienos masinės kapavietės radimas nestebina.“
Neįprastas dalykas masinėje kapavietėje Vrablėje tai, kad žmonėms nukirstos galvos. Pasak Ch. Meyerio, reikia ieškoti paaiškinimų ir toliau tyrinėti: „Šioje archeologinių kasinėjimų vietoje gausime daugiau žinių apie socialines interakcijas, apie elgesį su gyvais žmonėmis ir su mirusiaisiais prieš daugelį tūkstančių metų.“
Šaltiniai:
