Jei paaiškės, kad kad iš tiesų turime užtikrintus gravitacijos bangų egzistavimo įrodymus – dar nepublikuotame tyrime – tai gali būti Nobelio premijos vertas dalykas, tačiau eksperimentą atliekanti komanda ragina visus būti kantrius ir nedaryti skubotų išvadų, kad ir kas bevyktų jų „Twitter“ paskyroje.

„Oficialus atsakymas yra, kad dabar analizuojame duomenis,“ – „Nature“ sakė Gabriela González, fizikė iš Louisianos valstijos universiteto ir eksperimentą vykdančios LIGO (Laser Interferometer Gravitational Wave Observatory) grupės atstovė, kai gandai pradėjo sklisti rugsėjį.

Nors Krausas šiandien atskleidė paslaptį, kad nepriklausomas rezultatų patikrinimas jau baigtas, LIGO komandos atsakas lieka toks pat.

„Sakyčiau, išmintingiausia būtų apsišarvuoti kantrybe,“ – vienas LIGO komandos narių Alanas Weinsteinas „Gizmodo“ žurnalistei Jennifer Ouellette. Jis pridėjo, kad mokslininkai analizuoja duomenis ir pasidalins naujienomis, kai tik jos bus parengtos.

Kol rezultatai bus publikuoti, dar niekas nėra patvirtinta, tad pernelyg džiūgauti dar negalime. O ką, jei Krauso jaudulys yra pagrįstas ir LIGO komanda išties pirmą kartą tiesiogiai užfiksavo gravitacines bangas?

A. Einšteino numatytos 1916 m. gravitacijos bangos yra erdvėlaikio išlinkimo raibuliai, sklindantys iš pačių energingiausių visatos įvykių, tokių, kaip žvaigždžių sprogimai ar juodųjų bedugnių susiliejimai. Žinote tuos kosmoso atvaizdus su dengiančiu viską milžinišku, išlenktu tinkleliu? Taip vaizduojame gravitacijos bangų veikimą.

Manoma, kad jos radosi per Didįjį sprogimą prieš 13,8 milijardus metų, ir kaip raibuliai nuo ežeran įmesto akmens, gravitacijos bangos neša katastrofinių įvykių energiją per visatą kaip gravitacinį spinduliavimą.

Pagal Einšteino Bendrąją reliatyvumo teoriją, gravitacijos bangos paaiškina, kaip masė visatoje keičia erdvės formą. Dėl gravitacinių bangų erdvėlaikis šalia masyvių objektų gali išlinkti ir šis išlinkimas gali sklisti erdve, panašiai kaip seisminės bangos sklinda Žemės pluta.

Problema su gravitacinėmis bangomis iki šiol (galbūt…) buvo ta, kad niekam nebuvo pavykę jų stebėti tiesiogiai. Viskas, ką žinome apie šį fundamentalų visatą keičiantį veiksnį, yra iš netiesioginių stebėjimų to, kas, mūsų manymu, yra gravitacijos bangų poveikis įvairiems erdvės objektams.

Taip yra, nes kosmosas yra milžiniškas, ir net pačių galingiausių sprogimų poveikis atskirai žvaigždei, planetai ar žmogui yra neįtikėtinai mažas, kaip Maddie Stone paaiškina „Gizmodo“.

„Turint omeny visą gravitacinių bangų kūrimui sunaudojamą energiją, patys erdvėlaikio raibuliai yra neįtikėtinai silpni,“ – sako ji. „Fizikų skaičiavimais, gravitacinėms bangoms pasiekus Žemę, jų amplitudė būna milijardosios atomo skersmens dalies eilės. Jų išmatavimui reikia neišpasakytai tikslių instrumentų aplinkoje visiškai be trikdžių, ir dar visai neseniai mūsų turimais jutikliais to atlikti negalėjome.“

Bet gal LIGO galėjo. Ši antžeminė observatorija Louisianoje neseniai paleido pirmąjį pasaulyje kosminį gravitacinių bangų detektorių LISA Pathfinder, ir bendro dviejų prietaisų pajėgumo gali pakakti užfiksuoti mažiausius erdvėlaikio raibulius.

Kol kas tenka laukti, bet kitiems mokslininkams pageidaujant įvardinti gravitacines bangas pirmuoju 2016 metų moksliniu atradimu, tikrai gali būti, kad čia kažkas yra ir tas kažkas gali būti vienas iš svarbiausių pastarojo šimtmečio fizikos atradimų.

„Spėju, kad gandai tiesiog atspindi susijaudinimą dėl galimo naujų atradimų perspektyvos,“ – „Gizmodo“ sakė Loyolos universiteto fizikas Robertas McNeesas. „Geriausia parama šiems mokslininkams bus leisti tęsti eksperimentus ir analizuoti kaip priklauso. Leiskime jiems be skubos atlikti viską tinkamai!“