Priartėjimo atstumas kievienais metais yra šiek tiek skirtingas, o Žemės orbita aplink Saulę nėra idealaus apskritimo formos. Taigi, šiemet apskaičuotas atstumas nuo Žemės iki Saulės perihelio metu yra 147 mln. kilometrų. Ir tai yra maždaug 4,8 mln. kilometrų arčiau, nei tuo metu, kai liepos 6 dieną kasmet Žemė būna labiausiai nutolusi nuo Saulės.

Ir lyg tyčia, vos tik Žemė priartėjo prie Saulės, ši „pasveikino“ mūsų planetą vainikinės masės išsiveržimu. Įelektrintų Saulės plazmos dalelių pliūpsniui susidūrus su Žemės magnetiniu lauku prasidėda geomagnetinė audra. Audra už fiksuota jau šiandien, sausio 4 dieną ir tęsis rytoj, sausio 5 dieną.

Saulės plazma pasiekė Žemę. Scanpix/NASA nuotr.

Remiantis JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos Kosmoso orų prognozių centro duomeminis, Žemėje vyksta nestipri, G1 klasės geomagnetinė audra, kuri gali sukelti nedidelių sutrikimų elektros perdavimo linijose, sutrikdyti radijo ryšio priemonių veikimą ir, žinoma, sukelti spalvingasias Šiaurės pašvaistes.

Remiantis duomenimis, kuriuos pateikia Gismeteo.lt ir saulesaudros.lt, sausio 4-5 dienomis Lietuvoje yra fiksuojama silpna geomagnetinė audra.

Vis dėlto, ši silpna audra didesnių nesklandumų įrangai ar žmonių sveikatai padaryti neturėtų.

Pastaraisiais metais mokslininkai stebi itin didelį Saulės dėmių skaičių ir dėl to vykstančių dažnus Saulės plazmos išsiveržimus. Anot astronomų, manoma, kad tai susiję su maždaug 11 metų trunkančiu Saulės aktyvumo ciklu, kuris savo aukščiausią tašką turėtų pasiekti 2025 metais.

Saulės plazma pasiekė Žemę. Scanpix/NASA nuotr.

Šaltiniai:

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją