Vėlyvuoju inkų imperijos laikotarpiu, epinė civilizacija driekėsi nuo Kolumbijos šiaurėje iki pat Čilės pietuose. Imperijos didybė labai staigiai ir žiauriai buvo paminta ispanų konkistadorų, bet prieš sėkmei nusisukant nuo karalystės, jos valdos išties buvo įspūdingo dydžio.
Kaip inkams pavyko išlaikyti valdžią tokioje didelėje, nevienalytėje teritorijoje?
Naujausio tyrimo duomenimis, atsakymas į šį klausimą yra – jėga ir grasinimais.
Vėlyvojo akiračio laikotarpiu (nuo 476 iki 1534 mūsų eros m.) inkų imperijos pakraščiuose reiškėsi naujos ideologinės prievartos formos, rašo mokslininkai naujame tyrime. Tai, pasak tyrėjų iš Čilės nacionalinio gamtos istorijos muziejaus, įrodo performatyvus nukirstų galvų naudojimas bauginimo tikslais – manoma, kad tai buvo vienas iš būdų, kuriuos inkai taikė siekdami išlaikyti ikikolumbinės imperijos periferijoje gyvenančias tautas savo valdžioje.
Antropologai Francisco Garrido ir Catalina Morales ištyrė keturias nuo kūnų atskirtas kaukoles, datuojamas Vėlyvojo akiračio era. Kaukolės be kūnų buvo rastos užkastos tarp šiukšlių Kopjapo slėnyje, šiaurinėje Čilės dalyje.
Pasak tyrėjų, ant šių nukirstų galvų aptikti pakitimai, įskaitant kiaurymes kaukolės skliaute ir audinių šalinimo žymes ant žandikaulių. Tyrėjai spėja, kad šie ženklai nurodo, jog ritualinės galvos, greičiausiai, buvo naudojamos siekiant pademonstruoti galią vietos tautoms, gyvenančioms naujai pavergtose imperijos provincijose.
Trofėjinės galvos buvo rastos priešispaniniame Iglesijos Kolorados (Ilgesia Colorada) kaime – didžiausioje Kopjapo slėnio gyvenvietėje. Šiame regione inkai kasė varį.
Kaukolės buvo rastos 2003 m. Jos buvo užkastos didelėje buitinių atliekų krūvoje, toli nuo kaimo kapinių teritorijos. Nepaisant prastos rastųjų kaukolių būklės, pavyko nustatyti, kad trys iš jų priklausė jaunoms moterims, kurių amžius buvo nuo 16 iki 30 m., o ketvirta, netoliese rasta kaukolė, taip pat su angomis, priklausė 11–13 m. vaikui.
Pasak tyrėjų, be šių keturių kaukolių toje pačioje archeologinių kasinėjimų vietovėje buvo rastos dar bent penkios nuo kūno atskirtos kaukolės.
Tyrėjai pripažįsta, kad neįmanoma tiksliai sužinoti rastųjų kaukolių paskirties, vis dėlto nukirstos galvos ir akivaizdūs pakitimai jose nurodo, kad jos, greičiausiai, buvo naudojamos kaip šiurpūs trofėjai.
„Mes manome, kad vienodi nukirstų galvų pakitimai parodo naujus ideologinius kontrolės būdus, taikytus siekiant užkirsti socialinius neramumus, kurie buvo tikėtini turint omenyje atstumą nuo šios vietovės iki pagrindinių imperijos centrų, – rašo tyrimo autoriai. – Šokiruojantis ir įtaigus prievartos demonstravimas ko gero padėjo įtvirtinti politinę kontrolę ir užtikrinti inkų įstatymų vykdymą.“
